Kaip gyvensime ir kuo šildysimės netolimoje ateityje. Kokios Lietuvos perspektyvos panaudojant atsinaujinančius energijos išteklių panaudojime elektros ir šilumos gamyboje.
Šiais klausimais buvo diskutuojama ketvirtadienį Vilniuje vykusioje Lietuvos energetikos konferencijoje 2010 „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“. Čia dalyvavo Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, įvairių sričių tarptautinių energetikos asociacijų vadovai, Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos energetikos sektoriaus vadovaujantys pareigūnai.
Norai dideli
Pirmasis pranešimą skaitė Energetikos ministras A. Sekmokas. Pasak ministro, Energetikos ministerija planuoja, jog 2020-aisiais šalies elektros energijos paklausa sieks 12-14 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) per metus. Energetinė nepriklausomybė pareikalaus didelių investicijų, bet nauda esą bus dar didesnė. Valstybinio sektoriaus investicijos, skaičiuojama, sieks 14-20 mlrd. litų, privataus kapitalo ir Europos Sąjungos – 18-24 mlrd. litų. Tačiau vėliau kasmet tikimasi sutaupyti 3-4 mlrd. litų vien už kurą.
Kad būtų patenkintas elektros poreikis, numatomi ir siūlomi du sprendimai – Visagino atominė elektrinė ir didesni elektros pajėgumai iš atsinaujinančių šaltinių. Didžiausios investicijos ir darbai laukia statant naują atominę elektrinę, kurios veiklos pradžia planuojama 2020 metais. Numatoma elektrinės statybos kaina – 12,4-15,4 mlrd. litų.
Daug dėmesio buvo skirta energetinės nepriklausomybės strategijai, kurioje rašoma, jog per 10 artimiausių metų turi būti užbaigta 1 tūkst. megavatų (MW) galingumo elektros jungtis „LitPol Link“ su Lenkija ir iki 2015-ųjų – 700 MW pralaidumo jungtis „NordBalt“ su Švedija, o Baltijos šalys turi susijungti su Europos kontinentiniu tinklu darbui sinchroniniu režimu.
„Įgyvendinus naują energetikos nepriklausomybės strategiją, ateityje per metus bus sutaupoma 3-4 mlrd. litų, – teigė ministras. – Mes turime pasiekti, kad mūsų vartotojams energetiniai ištekliai kainuotų ne brangiau negu europiniams vartotojams. Tai leistų mums sutaupyti kasmet nuo trijų iki keturių milijardų litų, kuriuos mes sumokame už energetinių resursų importą iš trečiųjų šalių – iš Rytų“.
Planuojama, jog 23 proc. energijos 2020-aisiais bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Tiesa, vidaus elektros jungtims stiprinti prireiks 300-700 mln. litų, tačiau taip bus sudarytos prielaidos 500 MW suminės galios vėjo jėgainėms.
Dujų rinkoje bus siekiama pastatyti gamtinių dujų saugyklą, Lietuvos-Lenkijos jungtį. Prognozuojama, jog dujų paklausa 2020 metais sieks 1,6-3,7 mlrd. kubinių metrų. Naftos rinkoje siūloma užtikrinti, kad „Klaipėdos nafta“ išliktų valstybinė įmonė su didesniais pajėgumais.
Biomase kūrenamos elektrinės 2020-aisiais, planuojama, turės 224 MW, hidroelektrinės – 153 MW galios.
Reikia skaičiuoti
„Svenska Kraftnät“ viceprezidentas Sture Larsson pristatė savo bendradarbiavimo patirtį su Norvegija. „Švedija ir Norvegija mato didelę perspektyvą atsinaujinančios energetikos srityje būtent dirbant kartu, – sakė pranešėjas. – Mes negalime atsiskirti nuo savo kaimynių. Kadangi Norvegija yra jūrinė valstybė, yra geros perspektyvos panaudoti vėjo ir jūros bangų energiją. Šiaurės šalyse dideli hidropajėgumai, ir tai jau po truputį yra išnaudojama“.
Visgi, pasak S. Larsson, labai svarbu išmokti protingai panaudoti elektrą, mokyti paprastus vartotojus skaičiuoti. Jeigu naudotis elektros energija varomais prietaisais bus pigiau – tai atitiks vartotojo interesus ir toks projektas puikiai veiks. Visą procesą turi reguliuoti rinka. Poreikiai turi būti įvertinti ne tik techninėmis realijomis, bet ir rinkos ypatumais.
AB „Lietuvos energija“ ir „Svenska Kraftnät“ kartu įgyvendins „NordBalt“ jungties projektą sujungdamos Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas. Šiuo metu sparčiai vyksta „NordBalt“ projekto paruošiamieji darbai. Atlikus Baltijos jūros dugno tyrimą buvo parinktas saugus kabelio maršrutas. Pasirinkta VSC (Voltage Source Converter) jungties technologija, bus tiesiamas aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis kabelis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ