Sakoma, kad geri santykiai su kaimynais yra ramaus gyvenimo pagrindas. Ne vienas naujakurys, pirkdamas būstą, pasiteirauja, kokie kaimynai gyvena aplinkui – juk nutikus bėdai pagalbos kreipiamės į tuos, kurie gyvena šalia mūsų.
Kupiškyje, Muziejaus gatvėje, gyvenanti Elvyra Žiūkienė gerais kaimynais pasigirti negali. Vieniša moteris nebežinodama, kaip atgauti nors truputį ramybės, net skelbimą į laikraštį parašė, kad ieško žmonių, kurie padėtų jai apsisaugoti nuo prasigėrusių kaimynų.
Gėrimas išskyrė šeimas
Jaukiame, gražiai sutvarkytame bute ponia Elvyra pasakojo liūdną savo gyvenimo istoriją. Kadaise šiame bute gyveno su vyru – tada užtekdavo griežtesnio vyriško žodžio, kad liautųsi už sienos triukšmauti kaimynai Stankūnai. Tačiau taip jau nutiko, kad vyrui vis dažniau užsukant pas kaimynus ne tik jų sudrausminti, bet ir ilgiau pavakaroti kartu, iširo abi šeimos – ir Elvyros, ir kaimynų. Dėl to kaltas ne tik gėrimas, nes į abiejų šeimų tarpusavio santykius įsisuko ir neištikimybės šmėkla…
„Po skyrybų Stankūnų šeima apie metus dar kartu gyveno, bet vėliau vyriškis persikėlė gyventi į antrą aukštą virš mano buto, – pasakojo E. Žiūkienė. – Taigi nuo to laiko nebėra ramybės ne tik už sienos, bet ir iš viršaus“.
Kaimynų girtuoklystė ir čia apsilankančių jų draugų tarpusavio vaidai tapo neatsiejama E. Žiūkienės gyvenimo dalimi. Vaikai matė nuolat geriančius tėvus ir ne patį geriausią pavyzdį, todėl jų elgesys Elvyros atžvilgiu, švelniai tariant, buvo labai prastas. „Su didele baime laukiu spalio 15 dienos, nes tada iš kažkokios sugriežtinto auklėjimo įstaigos į namus vėl grįš Stankūnų vaikai. Jie ten buvo metus“, – sakė pašnekovė.
Pasiteiravus moters, kas ją labiausiai neramina, pastaroji pasakojo, jog jau pavargo nuo girtų žmonių naktimis keliamo triukšmo, muštynių. „Kam būtų malonu, jeigu gamtiniai reikalai atliekami po langais – apšlapintos ne tik namo sienos, bet ir durys. Girti nesidrovi savo „grožybių“ rodyti, – piktinosi E. Žiūkienė. – Stankūnų tualetas yra toliau, o ir pririštas šuo atbaido ten eiti, todėl visas veiksmas vyksta po mano langais“.
Ieško pagalbos
E. Žiūkienė nesėdėjo sudėjusi rankų. Apgalvojo įvairius variantus, kaip galėtų pasikeisti butą. Žiemą moteris glaudėsi Panevėžyje pas draugę, o šis butas buvo išnuomotas. Visgi iš to nieko gero neišėjo. Pasirodo, kad velnio lašų trauka didesnė už norą gražiai ir ramiai gyventi. Į gėrimų ratą pamažu įsisuko ir nuomininkai, todėl teko juos iškraustyti.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ