Vakar Kupiškio rajono ligoninėje Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas buvo surengęs išvažiuojamąjį posėdį dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo įtakos paslaugų prieinamumui bei naujosios vaistų receptų rašymo tvarkos įtakos gydymo kokybei.
Posėdyje dalyvavo Savivaldybės vadovai, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Panevėžio teritorinės ligonių kasos, Kupiškio PASP centro atstovai, Kupiškio ligoninės vadovai ir darbuotojai.
Ar šiam posėdžiui bus lemta tapti istoriniu, išgelbėjusiu mažąsias rajonų ligonines nuo sunaikinimo, netrukus turėtų paaiškėti po konkrečių politikų sprendimų. Paraiškų tokiems sprendimams buvo išsakyta su kaupu.
Pirmiausia svečiams buvo aprodyta ligoninė, supažindinta su jos skyrių veikla ir ateities planais. Po to posėdis, pirmininkaujamas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, vyko ligoninės aktų salėje. Žodis buvo suteiktas visų į jį atvykusių atsakingų institucijų atstovams, ligoninės kolektyvo nariams. Rajono meras Jonas Jarutis savo kalboje akcentavo, kad problemos esmė ne atlyginimai, kurių laiku dabar negauna šios ligoninės darbuotojai, bet pati sveikatos apsaugos sistema, neleidžianti ligoninėms užsidirbti. Jis priminė, jog Kupiškio ligoninė stropiai, įvertindama savo galimybes ir turimus resursus, įvykdė visus restruktūrizavimo etapų reikalavimus. Paslaugų joje sumažėjo dvigubai, darbuotojų trečdaliu, o pastatas, pritaikytas ankstesniems poreikiams, liko toks pat, jį jau sunku išlaikyti. Blogiausia, anot mero, kad ligoninės paverstos verslo objektais, suinteresuotais didesniu ligonių skaičiumi, o ne jų sveikatingumo skatinimu.
„Savivaldybė niekada nenusišalino nuo ligoninės problemų ir pagal išgales ją rėmė, bet viena jos išlaikyti negali. Atiduokit nurėžtus 10 mln. litų savivaldybėms, tuomet mes susitvarkysime ir su ligoninėmis.Žmonės pavargo nuo reformų per 20 metų, politikavimo, o konkretaus atsakymo, ar reikia Kupiškyje ligoninės, ar ne, niekaip neišgirsta. Esame pirmieji šalyje įvykdę ligoninės restruktūrizavimą, bet numirti pirmieji nenorime“, – užbaigė tokiais, plojimais palydėtais žodžiais savo pasisakymą rajono meras.
Kupiškio ligoninės direktorius Povilas Rimkus informavo, kad Sveikatos reikalų komitetui yra pateikta išplėstinė ligoninės veiklos analizė. Susirinkusiesiems jis glaustai irgi papasakojo apie šios gydymo įstaigos restruktūrizavimo etapus, išlaidas ir pajamas. Anot direktoriaus, ligoninės kreditorinis įsiskolinimas artėja prie 1,5 mln. litų. Ar racionalu už komunalines paslaugas mokėti iš sveikatos draudimo lėšų? Žmonėms reikia ne diskusijų, o konkrečių sprendimų.
Pasisakiusi Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) direktorė Dovilė Kulbokienė kritikavo receptų išrašymo tvarką ir prašė ją keisti. Medikei kilo klausimas, kodėl šiuo metu vaistinėse visiems žmonėms primygtinai siūlomi patys pigiausi vaistai, nors pirkėjai gal norėtų ir brangesnių. Gal kam naudinga prisidengti geradario kauke? D. Kulbokienė prašė formuojant kitų metų biudžetą rasti lėšų ir greitosios medicinos automobilių parkui atnaujinti, nes iškvietimų kaskart daugėja, ypač susiaurinus ligoninės paslaugų ratą.
Bėdos panašios
Gydytojų vadovų sąjungos atstovas, Joniškio ligoninės vyr. gydytojas Edmundas Baltakis konstatavo, kad Kupiškio ligoninė turi tokių pat problemų kaip ir kitos mažosios ligoninės. Jam į akis krito keistas dalykas – šios ligoninės biudžetas yra mažesnis už poliklinikos biudžetą. E. Baltakis atkreipė dėmesį į tai, kad vykdant Kardiologinę Pietryčių Lietuvos programą ligoninei yra būtina palikti aukštesnio lygo reanimacijos II paslaugą. Reikėtų ligoninei tolygesnio finansavimo, kad pajamoms įtakos neturėtų sezoniškumas.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Anykščių ligoninės vadovas Dalius Vaiginas išsakė, kokios problemos aktualios mažoms ligoninėms. Pasak jo, šiose ligoninėse mažėja pacientų, kuriems reikia terapinio pobūdžio paslaugų, srautas. Juos atbaido nevisavertė reanimacinė pagalba, nėra normalių chirurgijos paslaugų (dienos chirurgija jų neatstoja). Pailgėjo reanimobilių atvykimo laikas. Kenčia pacientai ir nesukomplektuotas personalas (stresas medikams, kai nėra reikiamos srities gydytojo ir reikia teikti pagalbą sunkiam ligoniui). Mažųjų ligoninių realios pajamos sumažėjo 40 proc. Medikų atlyginimai – 6-21 proc. Didėja šių gydymo įstaigų įsiskolinimai, artindami bankrotą. Daugelis rajoninių ligoninių nebegali užtikrinti naktinio budėjimo ir tokiu būdu – medicininės pagalbos visą parą. Dėl tų visų trūkumų didėja įtampa ir tarp pacientų bei darbuotojų. Žmonės nepatenkinti didėjančiomis eilėmis prie gydytojų kabinetų, paslaugų kokybe.
Mažųjų ligoninių dešimtukas liko it musę kandęs, anot D. Vaigino, kai atleido dėl restruktūrizacijos darbuotojus iki įsigaliojo išeitinių išmokų tvarka. Niekas dar šioms gydymo įstaigoms tų lėšų negrąžino. Taip pat Seimas turėtų neerzinti žmonių ir nepriiminėti sprendimų, kuriais ketinama nurašyti kreditorinius įsiskolinimus kai kurioms didžiosioms ligoninėms.
Finansinėje duobėje – visi
Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė pabrėžė, jog svarbu išsiaiškinti, ar susidariusi prasta padėtis gydymo įstaigose yra blogų sprendimų iš viršaus pasekmė, ar ekonomikos sunkmečio nulemta. Palyginusi skaičius, kad gerais laikais Kupiškio ligoninė uždirbdavo 4,6 mln., krizei esant jos pajamos sumažėjo 0,6 mln., o atitinkamai šalies privalomojo sveikatos draudimo biudžetas buvo 4,7 milijardo, dabar sumažėjo 0,7 milijardo, padarė išvadą, jog visi atsidūrė finansinėje duobėje.
Pastebėta, jog nuo 2010 m. visos gydymo įstaigos pradėjo klimpti į skolas, kai paslaugų įkainis buvo sumažintas iki 81 ct. Tokia suma nepadengia išlaidų. Tad dabar tas rodiklis padidintas iki 89 ct.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ