Nuo šių metų vidurio teisę kaip juridinį vienetą steigti šeimynas turi fiziniai asmenys, o ne savivaldybės. Deklaruojama, kad vaikus globojančios šeimynos tapo savarankiškesnės. Visa tai reglamentuoja vasario mėnesį priimtas ir nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojęs Šeimynų įstatymas. Iki šiol šeimynas steigdavo savivaldybių administracijos arba merai, o šeimynų tėvus samdė savivaldybės. Dabar steigimo iniciatyva perduota patiems šeimynų tėvams, kurie, gavę iš savivaldybės administratoriaus užtikrinimą, kad bus skiriamas finansavimas, steigs juridinį vienetą – šeimyną. Ją kurti gali ne vien jau egzistuojančių šeimynų tėvai, bet ir kiti asmenys, turintys 3 metų vaikų globos (rūpinimo) stažą.
Pasidomėjome, ar tikrai po šios reformos kurti šeimynas paprasčiau, ar tikrai jos gavo daugiau savarankiškumo.
Visuomenė dar nesubrendusi
Išsakyti savo nuomonę apie šeimynų steigimo sunkumus bei kitas problemas, su kuriomis susiduria žmonės, globojantys be tėvų globos likusius vaikus, paprašėme Kupiškio r. likusių be tėvų globos vaikų globėjų klubo pirmininkės Danutės Bagdonienės.
Pasak jos, labiausiai piktina nežmoniški reikalavimai, keliami šeimynų steigėjams. Nesuprantama, kodėl, pavyzdžiui, vaikams globoti tikęs būstas, jo apstatymas nebeįtinka valdžios atstovams, kai tie globėjai pareiškia norą keisti savo statusą ir tapti šeimyna. Antai Liolei Anikevičienei, siekiančiai naujo statuso, teko ne tik tualetą įsirengti name, bet ir pakeisti lovas, nes jų dizainas tikrintojams pasirodė pasenęs. Aišku, tie atnaujinimai ir remontai nėra blogai, bet nereikėtų pamiršti, jog tam reikia ir pinigų. Ar kiekviena šeima galėtų taip pertvarkyti namus? Dėl palaipsniui atliekamų darbų, dėl to, kad ir tikrintojai ne iš karto nurodo, ką reikėtų taisyti, šeimynos steigimo procesas labai užsitęsia. Taip neturėtų būti. Juk šeimynos sutaupytų ne vieną litą Savivaldybei, nes joms skiriami pinigėliai iš rajono biudžeto yra mažesni nei vaikų išlaikymui globos namuose.
Nėra gera ir pinigų skyrimo tvarka. Pradėję vienokia ar kitokia forma globoti vaiką globėjai pinigus jų rūpybai ir išlaikymui gauna tik po mėnesio. Iš vaikų globos namų paimtų vaikų sąskaitos paprastai būna tuščios, atsinešamas kraitelis skurdus. Gal reikėtų lėšų globėjams skirti nuo pirmos jų veiklos dienos, o paskui pareikalauti ataskaitos, kur tie pinigai buvo panaudoti.
„Skaudina ir visuomenės nebrandus požiūris į žmones, globojančius vaikus. Jie neretai susiduria su aplinkinių nepagarba, pavydu. Dar gaji nuomonė, kad vaikas imamas dėl pinigų. Nepamąstoma, jog toks žingsnis reikalauja didelės atsakomybės, specialių pedagoginių ir psichologinių žinių. Juk svetimo vaiko taip nepažįsti kaip savo, tėvų globos netekę vaikai paprastai jau būna patyrę dvasinių sukrėtimų.
Visiems skeptikams, pavyduoliams, netgi valdžios atstovams, nuo kurių sprendimų priklauso vaiko likimas, norėčiau patarti nors per vasarą pagloboti bent vieną artimųjų apleistą vaiką. Tuomet gal suprastų, kam ryžtasi žmonės, nutarę būti globėjais“, – kalbėjo D. Bagdonavičienė.
Globėjai – be stažo
Praėjusį antradienį Uoginiuose pas Liolę Anikevičienę, panorusią steigti šeimyną, lankėsi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vaitiekaus Gaidukevičiaus vadovaujama komisija ir apžiūrėjo jos namus. Komisijos nariai turėjo įvertinti, ar šis būstas atitinka šeimynų būstui keliamus reikalavimus. Kol kas, kaip buvo minėta, vadovaujamasi nepakeistomis higienos normomis ir reikalavimais.
Anikevičių namai spindėjo švara. Šeimininkė aprodė kambarius. Šiuo metu antrajame namo aukšte vienas kambarys skirtas trims mergaitėms (5 m., 10 m. ir 11 m.), o kituose gyvena du berniukai (8 m. ir 10 m.). Vienas iš berniukų turėtų šiomis dienomis grįžti pas savo tėvus. Pirmame aukšte yra svetainė, tėvų kambarys, virtuvė, vonia ir tualetas.
Komisijos nariai rekomendavo antrajame aukšte vieną pereinamąjį kambarį atskirti pertvara ir padaryti nepereinamą, kad ten gyvensiančiam vaikui būtų daugiau privatumo. Moteris su šiuo pasiūlymu visiškai sutiko. Daugiau didelių priekaištų, be vienos kitos taisytinos smulkmenos, komisija L. Anikevičienei dėl būsto įrengimo neturėjo. Tiesa, buvo iškilęs esminis klausimas dėl bendrojo namo ploto ir vaikų skaičiaus. 107 kv. m namas yra per mažas 6 globotiniams, nes higienos normos reikalauja, jog kiekvienam vaikui ir globėjams tektų po 14 kv. m. gyvenamojo ploto, o šiuo atveju teišeina tik po 12 kv. m. Išsiaiškinus, kad vienas iš globotinių turi negalią, ploto klausimas tapo nebeaktualus, nes tokiu atveju šeimyną galima steigti ir globojant tik penkis vaikus. Be to, ateityje gali kisti ir tos higienos normos. Komisijos pirmininkas sakė, kad šio apsilankymo išvadas pateiks raštu. Galutinis sprendimas bus priimtas, ištaisius visus būsto įrengimo trūkumus.
Paklausta, kodėl ant savo pečių užsikrovė tokią nelengvą šeimynos steigimo naštą, L. Anikevičienė sakė, kad vaikus globoja jau vienuolikti metai, kitur nedirba, nes tai ir nelabai būtų įmanoma.
Tačiau globėjo triūsas, tikrai reikalaujantis daug dvasinių ir fizinių pastangų, nėra įskaičiuojamas į darbo stažą. Buvo tuo klausimu kreiptasi į įvairias institucijas, prašyta rasti galimybių nors socialiai apdrausti globėjus valstybės lėšomis, nemokant jiems jokios algos, bet į tuos prašymus nebuvo reaguota. Taigi steigti šeimyną naudingiau dėl darbo stažo.
Triūsas nuvertintas
Kaip sekasi gyventi perregistravus šeimyną pagal naujojo įstatymo reikalavimus, pasiteiravome rudilietės Aldonos Jatužienės, vienintelės rajone šeimynos motinos. Pasak moters, pas juos auga šeši vaikai. Jauniausiam – 8 m., o vyriausiam – 17 m. Dažnai juos aplanko du buvę globotiniai, šiuo metu studijuojantys Vilniuje ir Kaune. „Perregistravus šeimyną pagal naująją tvarką padaugėjo popierizmo. Reikia rašyti įvairias sąskaitas, kas mėnesį ataskaitas pristatyti Savivaldybės buhalterijai, o metų pabaigoje jai pateikti veiklos ataskaitą. Man lengviau vaikus auklėti, o ne visus tuos dokumentus tvarkyti“, – dalijosi nauja patirtimi pašnekovė.
Pasak A. Jatužienės, anksčiau jai Savivaldybė mokėjo beveik 1300 Lt motinos algą. O dabar pensijai teks kaupti tik nuo 819 Lt sumos. „Žinoma, darbo stažas eis, bet mūsų, motinų, darbas akivaizdžiai nuvertintas“, – kalbėjo moteris. A. Jatužienė sakė, kad prisidurti pragyvenimui reikės iš žemės ūkio. Ir dabar laiko dvi karvutes, prieauglio. Neša pieną į pieninę. Vyras kol kas bedarbis. Kitais metais eis dirbti. Šiuo metu dar labai reikia jo, kaip vairuotojo, pagalbos, nes ji pati automobilio nevairuoja. Vieną globotinį reikia vežioti į muzikos mokyklą, kartais prireikia vaikus ir pas gydytojus nuvežti.
„Nieko nepadarysi, vaikus reikia užauginti, kaip bebūtų“, – taip mūsų pokalbį užbaigė A. Jatužienė.
Vienintelė šeimyna
Kupiškio vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Nijolė Urbonavičienė sakė, kad rajone Savivaldybė buvo įsteigusi vienintelę Aldonos ir Antano Jatužių šeimyną. Pasikeitus įstatymams ją teko likviduoti ir Juridinių asmenų registre iš naujo registruoti kaip fizinio asmens įsteigtą. „Paprasčiau būtų buvę vykdyti reorganizaciją, o ne panaikinus senąjį šeimynos statusą, kurti ją iš naujo. Reikėjo vėl kiekvienam vaikui formaliai keisti globėją ir įveikti daug kitokių biurokratinių kliūčių. Pagaliau šių metų liepos 15 d. Aldonos ir Antano Jatužių šeimyna buvo įregistruota Juridinių asmenų registre“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Pasak jos, šiuo metu Vaikų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi vieną naują prašymą steigti šeimyną. Asmuo, pateikęs šį prašymą, šiuo metu turi vaikų globėjo statusą. Kaip asmeniui, jam neturima jokių priekaištų. Kol kas šeimynos steigimo reikalai yra įstrigę dėl būsto remonto ir pritaikymo vaikų reikmėms.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ