Penktadienį į Kupiškį atvykusi europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė susitiko ne tik su rajono socialiniais darbuotojais, bet ir su Darbdavių klubo nariais.
„Apie žemės ūkį ir verslą manęs neklauskit, nes nesu šių sričių specialistė. Mano sritis – socialinė apsauga, todėl su ja susijusiais klausimais galime ilgai diskutuoti“, – juokaudama sakė europarlamentarė. – Esu viena iš 12 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Mes ten tikrai nesijaučiame esantys patys mažiausi. Liuksemburgas turi tik 5, Estija – 6, Latvija – 8 europarlamentarus. Aš dirbu trijuose komitetuose: Užimtumo ir socialinių reikalų, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų, Moterų teisių ir lyčių lygybės. Taigi bandau tęsti tą pačią veiklą, nes Lietuvoje socialinėje srityje dirbau 26 metus“.
Siūlo neskubėti
Pasak viešnios, neseniai Europos Komisija Užimtumo ir socialinių reikalų komitete pristatė Žaliąją knygą dėl tvarių ir saugių pensijų sistemų Europoje, todėl atėjo laikas įvertinti esamą situaciją žiūrint į perspektyvą, nes labai svarbu, kokia ateityje bus šalies demografinė padėtis. Pastebima, kad visa Europa senėja. Keičiasi ir žmonių gyvenimo kokybė – ji pamažu gerėja. Moterys vidutiniškai gyvena 77 metus, vyrai – 66. „Toks gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų pas mus yra pats didžiausias tarp 27 ES narių, – sakė europarlamentarė. – Per 50 metų mūsų gyvenimo trukmė vidutiniškai pailgėjo 5 metais. Deja, gimstamumo rodikliai nedžiugina. Tai nemažai lemia ir žmonių nuogąstavimai dėl savo ateities, didelis nedarbo lygis, emigracija“.
Anot V. Blinkevičiūtės, Žaliojoje knygoje kalbama, kad reikia didinti žmonių pensinio amžiaus ribą iki 65-erių metų vyrams ir moterims. Kol kas vieningos nuomonės EP šiuo klausimu taip pat nėra. Juk ilginant žmonių pensinį amžių reikia pateikti konkrečius pasiūlymus dėl vyresnio amžiaus asmenų užimtumo. Beje, ne vienam europarlamentarui kilo abejonių, ar sunkų fizinį darbą gali atlikti vyresnio amžiaus žmogus. Kol kas nėra pateikta jokių konkrečių pasiūlymų, kaip padaryti, kad moterų pensijos nebūtų mažesnės už vyrų.
„Aš labai abejoju, kad mums Lietuvoje iš karto reikia ilginti pensinį amžių iki 65-erių metų, – sakė pašnekovė. – Gal viską reikėtų daryti pamažu, etapais, pradedant nuo 63-ejų“.
Kalta nesijaučia
Į Darbdavių klubo prezidento Zigmanto Aleksandravičiaus klausimą, ar V. Blinkevičiūtė nesijaučia kalta, kad įvairiomis socialinėmis išmokomis žmonės buvo atpratinti nuo darbo, europarlamentarė atsakė trumpai: „Ne, nesijaučiu“.
Pasak pašnekovės, sakoma, kad Darbo biržoje (DB) visi gauna nedarbo išmokas ir labai gerai gyvena. Deja, taip nėra. Iš maždaug 320 tūkst. bedarbių, užsiregistravusių DB, geriausiu atveju, nedarbo pašalpą gauna tik 50 tūkst. Tai tik kas penktas ar kas šeštas bedarbis – ir niekada jų nebuvo daugiau. Taip yra todėl, kad norint gauti nedarbo išmoką, keliami griežti reikalavimai. Kai buvo priiminėjami įstatymai dėl nedarbo išmokų, buvo vadovaujamasi, kad Lietuvoje yra 5 valstybinio socialinio draudimo rūšys: kiekvienas dirbantis draudžiasi senatvės pensijai, nuo nedarbo, ligos, motinystės ar tėvystės bei nelaimingų atsitikimų. Taigi, dirbantis žmogus turi teisę gauti minėtas išmokas – jis jas užsidirbo. „Blogybę matau kitur. Negali būti fiktyvių sutarčių tarp darbdavio ir DB siųsto darbuotojo, kuris prašo parašyti pažymą, kad jis ten nereikalingas. Turi būti abipusė atsakomybė“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ