Nors gyvename XXI amžiuje, tačiau iki šiolei žmogus nuo gamtos stichijos yra visiškai neapsaugotas. Vis dar esame bejėgiai prieš ugnį, vandenį, vėtrą, sausrą. Rugpjūčio mėnesį Dzūkijoje ir Kauno regione praūžusi vėtra ne tik vartė medžius, plėšė pastatų stogus, bet pareikalavo ir žmonių gyvybių. Šis įvykis parodė, kad tokiais atvejais žmogus nesugeba net savęs apsaugoti – yra lygiai toks pat bejėgis kaip ir prieš šimtą metų. Po nelaimės buvo kalbama, kad žmonių aukų būtų pavykę išvengti, jeigu atitinkamos tarnybos laiku būtų perspėjusios apie artėjančią vėtrą.
Deja, sinoptikų prognozės nelinksmos – ateityje tokių gamtos išdaigų tik daugės, todėl pasidomėjome kokios yra galimybės ne tik miesto, bet ir kaimo žmones perspėti apie artėjančias gamtos stichijas.
Pinigų nėra
Rajone sudaryta Ekstremalių situacijų komisija. Joje yra įvairių įvairių tarnybų – policijos, medicinos, priešgaisrinės saugos, komunalinių, elektros tinklų vadovai, kad esant ekstremaliai situacijai būtų galima spręsti kilusias problemas. Komisijos pirmininkas – Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis, kuris atsakingas už jos darbą, civilinės saugos koordinavimą rajone.
Pasiteiravus Ž. Aukštikalnio, ar civilinei saugai yra skirta lėšų, pastarasis sakė, jog iš rajono biudžeto tam neskirta pinigų. „Ko gero, sunku būtų įtikinti Tarybos narius, kad reikia pinigų, – sakė Ž. Aukštikalnis. – Žinoma, nutikus kokiai nors stichinei nelaimei iš rajono biudžeto būtų skiriama parama“.
Vietoj priemonių – planai
Už civilinę saugą atsakingas Savivaldybės vyr. specialistas Vladislavas Račkauskas sakė, kad miesto gyventojus perspėti apie artėjantį kokį nors pavojų gali sirenomis, o kaimuose – labai ribotos galimybės. „Kaimo gyventojus perspėti nesame labai pasirengę. Iš viso rajone yra 16 elektros sirenų, kurios atkreiptų žmonių dėmesį.
Didesniuose kaimų centruose yra po vieną, – sakė V. Račkauskas. – Jeigu rajone būtų koks ekstremalus atvejis, tai važinėtumėm su garsiakalbiu. Nutikus nelaimei visos šalies mastu – būtų pasinaudota radijo, televizijos galimybėmis. Neatmetama galimybė apie pavojų pranešti net skambinant bažnyčių varpais“.
Pasak V. Račkausko, civilinei saugai keliami mažesni reikalavimai. Sovietmečiu buvusių bendrų slėptuvių-žeminių nebėra. Dabar žmonės nuo pavojų turėtų slėptis rūsiuose, kurie yra individualiuose namuose, mokymo įstaigose. Žinoma, tai tik minimali apsauga ir nuo radiacinio pavojaus ji neapsaugos.
Pasiteiravus, ar žmonės žino, kur galėtų pasislėpti, V. Račkauskas sakė, jog kiekviena seniūnija turi sudariusi ekstremalių situacijų planus, kuriuose yra gyventojų sąrašai bei kita informacija.
Rūpintis turi patys
Kilus rajone oro užterštumo pavojui, gelbėtis tektų patiems gyventojams, nes dujokaukių ir kitų apsauginių priemonių rajono rezerve nėra. „Dujokaukės yra tik mokymo tikslams. Jas turi specialiųjų tarnybų darbuotojai. Senosios dujokaukės jau nebetinkamos ir yra išvežtos. Gyventojai dujokaukėmis ar kitomis apsaugos priemonėmis turi apsirūpinti patys, – sakė V. Račkauskas. – Mes esame nupirkę tik keletą eismą draudžiančių kelio ženklų. Dar turime truputį šiltų rūbų – daugiau naujų pirkinių nėra“.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ