Rugpjūtis ritasi į antrąją pusę. Daržai ir sodai jau subrandino šių metų derlių. „Kupiškėnų mintys“ apsilankė šalia miesto esančiuose kolektyviniuose soduose ir pasidomėjo, kaip sekėsi šią ypatingai karštą vasarą čia triūsiantiems žmonėms.
Kiškis pratęs sezoną
Pirmoji sutikta bulvių lysvėje besidarbuojanti buvo kupiškėnė, vaikų ir jaunimo centro „Varpelis“ auklėtoja Nijolė Krasovskaja. Moteris pakvietė užsukti į savo kiemą ir mielai sutiko pasišnekėti.
N. Krasovskajos šeima „Klevo“ sodininkų bendrijoje turi 12 a sklypą su sodo nameliu. Šioje vietoje ūkininkauja jau 5 m. Anksčiau jų sodas buvo netoli nuo šios vietos, kitame sklype. Persikėlus į šią vietą pavyko įsigyti du gretimus sodus ir taip praplėsti savo valdas. Tad erdvės čia sočiai ir daržui bei sodui, ir vejai, ir visiems namiškiams. Tarsi tai patvirtindama tądien po kiemą straksėjo šeimininkų anūkėlė, atvykusi iš Vilniaus. Tačiau labiausiai Nijolė džiaugiasi savo kaimynais, su kuriais labai gerai sutaria, dalijasi sodininkavimo patirtimi, daržovių ir vaisių konservavimo receptais. Moteris aprodė ir savo sodo namelį, kurio pirmasis aukštas racionaliai padalintas į poilsio ir virtuvės zonas, yra židinys. Antrasis jo aukštas skirtas miegamajam, po nameliu yra erdvus rūsys.
Anot Nijolės, šiemet užderėjo ypač geras agurkų ir pomidorų derlius. Neprastos ir kitos daržovės. Svogūnai didesni nei pernai. Gal šiek tiek menkesnis vaisių derlius.
Nesisekė su braškėmis. Jų derlius buvo nedidelis, tik pavalgyti. Jas vis puolė grambuoliai. Praėjusiais metais dažniau reikėjo daržą laistyti, o šiemet užteko tik porą kartų palieti, išskyrus, žinoma, gėles. Šilti ir drėgnoki orai buvo palankūs vejai augti. Žolę reikėjo pjauti kas savaitę. „Pastebėjau, kad šiemet anksti krenta lapai. Nurudusio daržo žolė irgi jau primena besiartinantį rudenį. Eina į pabaigą ir mūsų šeimos buvimo sode sezonas. Čia mes nuolat negyvename. Žiemą tik vyras vis atvažiuoja sniego nukasti“, – pasakojo Nijolė. Tačiau šio sodo šeimininkams šįkart reikės dažniau sodą aplankyti ir šaltukui spustelėjus. Mat čia jau keturi mėnesiai gyvena tikras kiškutis. Pasak Nijolės, Molėtuose pažįstami šienavo pievą ir netyčia užkliudė kiškienę su kiškiukais. Iš jų šeimynos vienas liko gyvas ir buvo atvežtas jiems į sodą.
Atsisveikindama Nijolė parodė ir labai gražiai tvarkomą Reginos ir Boleslovo Jakšių sodybą. Šeimininkų neradome, bet Nijolė užtikrino, jog galime drąsiai fotografuoti, nes Regina jos sesuo.
Ragana veda į namus
Užsukę į „Silikato“ sodų bendrijos valdas užkalbinome žolę bepjaunantį Danielių Stanį. Vyras yra šios bendrijos senbuvis. Kurtis ir šeimininkauti savo sodo sklype pradėjo bemaž prieš 30 metų. Anot jo, jau daug aplinkinių kaimynų yra pasikeitę. Netgi iš Vilniaus yra žmonių jų bendrijoje nusipirkusių sodus ir savaitgaliais ar per atostogas čia ūkininkaujančių.
Mūsų akis patraukė pašnekovo sodo namelis su mansardoje įtupdytais bičių aviliais ir ant kamino iškelta raganiškų formų vėjarode. „Bitės gyvena sau, mes – sau. Mūsų keliai nesusikerta. O ragana ant šluotos, patupdyta ant kamino – orientyras, man visada rodo kelią į namus, kad niekur nenuklysčiau“, – šmaikštavo vyriškis, paklaustas, ar nekyla kokių nesusipratimų taip į namus bites įsileidus.
D. Stanio nuomone, būtų gerai, kad sodų bendrijoje atsirastų nors keli šiukšlių konteineriai. Rinkliavą už šiukšlių tvarkymą juk mokame. Visų sodo atliekų kompostuoti neišeina. Tad tenka šiukšlių maišeliais apsikrovus į namus važiuoti, kad galėtum konteineryje prie namų išmesti.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ, Ingrida NAGROCKIENĖ