Pasaulyje plintančių gyvulių ligų: kempinligės, kiaulių maro, snukio ir nagų ligos kaltininkė yra pati žmonija. Tai galima pagrįsti ir konkrečiu pavyzdžiu. Antai augant mėsos poreikiui stengiamasi kuo labiau intensyvinti gyvulininkystę. Galvijai šeriami mėsos kaulų miltais, kuriuose aptinkamas kempinligės sukėlėjas. Tad svarbu, kad žinotume, ar auginamas galvijas nėra užsikrėtęs tam tikromis ligomis. Šiam procesui reikalingos identifikavimo priemonės, viena iš jų – įsagai.
Identifikacijos sistema
Seniau galvijų bandos numeris buvo fiksuojamas raguose, o nuo šiol – ausyse. Visad mūsų akį traukia ryškūs įsagai, dar kitaip mes linkę juos vadinti auskarais, esantys galvijų ausyse. Bėgant laikui reikėjo kuo tikslesnės identifikacijos sistemos. Gyvulių ženklinimo sistema yra viena svarbiausių visos atsekamumo sistemos grandžių.
1994 metais Lietuva iš Naujosios Zelandijos gavo 200 numerių. Mūsų valstybei reikėjo integruotis į identifikavimo sistemą. Nuo to laiko prasidėjo individualusis ženklinimas. Pasak Kupiškio r. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytojo Mindaugo Papuškos, visi galvijai buvo suženklinti per tris nepilnus mėnesius, išskyrus kontroliuojamąsias bandas. Šis darbas buvo sunkus ir didelis, bet atliktas per labai trumpą laikotarpį. „Reikėjo ne tik suženklinti, bet ir suvesti visą informaciją į duomenų bazę“, – pasakojo M. Papuška. Šios sistemos reikia ne tik dėl gyvulių sergamumo kontrolės, bet ir praverčia gyvulio vagystės atveju. Nuo 2002 metų identifikuojamos avys ir ožkos. – O nuo 2004 metų visi galvijai privalėjo turėti pasus“, – sakė M. Papuška.
Registruoti ir ženklinti naminius gyvūnus bei vykdyti jų kontrolę yra viena pagrindinių priemonių siekiant užtikrinti duomenų atsekamumą ir gyvūnų sveikatingumą. Svarbiausius duomenis galime sužinoti iš skaičių, kurie būna pateikti įsaguose.
Skaičiukų eilė
„Jeigu galvijas pameta įsagus, tada jie gaminami iš naujo“, – teigė M. Papuška. Įsagai šiuo metu gaminami Prancūzijoje. Gera žinia, kad ūkininkai (turintys daugiau nei penkis galvijus) patys gali pirkti ir verti įsagus bei suvesti visus reikalingus duomenis į bazę. Įsagai yra padaryti iš specialios plastmasės, taip pat juose yra įrengtos mažytės mikroschemos. Pagal jas galima matyti, kaip galvijai keliauja po visą pasaulį, kai yra transportuojami.
O svarbiausias dalykas įsaguose – brūkšninis kodas. Šiame kode yra fiksuojama gyvulio rūšis, vietovė, eiliškumas ir kontrolė. Vartotojas šią informaciją mato ir mėsos vitrinose.
Dažniausiai visi galvijai yra identifikuojami bandomis. Įsagų numeriai yra tikrinami ir skerdyklose, jie turi sutapti.
Savininko atsakomybė
Pasak M. Papuškos, banda tai vienetas, pagal kurį tiriamos ligos.
Norint išvežti galvijus reikia turėti sveikos bandos statusą. Valstybinė veterinarijos tarnyba suveda informaciją apie transportą, vežėją, kelionės trukmę. M. Papuškos teigimu, galima gyvulio judėjimą visiškai tokiu būdu atsekti. Tad neturėtų kilti jokių problemų norint atsekti plintančią ligą. Juk gyvulys kontroliuojamas, galima sakyti, visą laiką, pavyzdžiui, pieno tyrimai, juk pagal juos matome, ar galvijas neserga tuberkulioze. Svarbu žinoti, kad už galvijo sveikatą atsako savininkas. Tad ligas galima suvaldyti. Neregistruotus ir neženklintus gyvūnus skersti draudžiama.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Simona STANELYTĖ