„Gyvename kaip socializmo laikais – lėšų nėra, bet darbus reikia padaryti“, – apie nūdienos situaciją Subačiaus seniūnijoje sakė trečius metus seniūno pareigas einantis Vidmantas Paliulis. Vadovauti seniūnijai pradėjęs sunkmečiu šiandien jis priverstas iš paskutinių jėgų suktis, kad jo prižiūrimi miesteliai nepaskęstų šiukšlėse ir piktžolėse. Žmonėms, pasak seniūno, nepasakysi, kad trūksta pinigų. Todėl V. Paliulis savo rankomis net iš kankorėžių surinktų sėklų jau ir kalnų pušeles bei žvakines tujas ėmė daiginti, kuriomis žada dar labiau papuošti savo kraštą. Jam darbuose aktyviai talkina seniūnijos bendruomenės.
Yra kuo pasidžiaugti
Kai aplinkui žmonės nuolat dejuoja dėl įsigalinčio skurdo ir netvarkos, redakciją pasiekęs šiltas laiškas, kurio autorė Emilija Grybauskienė džiaugiasi išgražėjusia gimtine, šiais laikais atrodo retas, muziejui tinkantis eksponatas.
Subatėnės akį džiugina Subačiaus gimnazijos mokinių atnaujinta autobusų stotelė ir vietinio turgelio pavėsinės. E. Grybauskienė pagyrų negailėjo ir naujoms skelbimų lentoms ir ką tik medeliais apsodintai miestelio aikštei.
Būdama šio miestelio bendruomenės narė ji ir pati prisideda, kad Subačius po truputį gražėtų. Kartu su Subačiaus seniūnu V. Paliuliu Subačiaus bendruomenės nariai, be atliktų darbų, jau planuoja pakeisti vandens kolonėlę miestelio centre, įsigyti lauko virtuvę gyventojams pamaitinti įvairių talkų metu bei įvesti elektrą Stračnių kapinėse.
Tačiau trūkumų savo krašto grožiu pasidžiaugusi E. Grybauskienė taip pat neslepia. Anot jos, vaizdą vis dar gadina medžio drožlių plokštėmis užkalti Subačiaus kultūros namų langai. Gyventojai vis dar nesulaukia, kada bus išasfaltuotas žvyrkelis į Stračnių kaimą.
Lėšų – labai mažai
„Sunkus metas išpuolė. Po truputį krutam į priekį, bet daug kas dar ir nepadaryta. Nors kartais atrodo, kad geriau jau patylėti – juk kai koks verslininkas pažada ir neįvykdo, greitai viskas ir pasimiršta. O kai seniūnas pažada ir neįvykdo – didžiausia apgavystė“, – pokalbį apie kasdienius darbus ir ateities planus ne itin optimistiškai pradėjo V. Paliulis.
Pasak seniūno, džiaugtis nuveiktais darbais, kai jiems nuolat tenka ieškoti lėšų, ne itin ir norisi. Sunku netgi palaikyti esamą tvarką, o planuoti dar daugiau – labai sudėtinga.
Paklaustas apie vasarą organizuojamus šienavimo darbus, pašnekovas tik už galvos susiėmė. Komunalinėms paslaugoms, anot jo, Subačiaus seniūnija šiais metais teturi vos 6 tūkst. litų. Tuo tarpu pernai buvo skirta 20 tūkst. litų.
„Turim apie 12 ha šienaujamų plotų. Žolė auga labai greitai, vos bespėjame pjauti“, – sakė V. Paliulis.
Tačiau ateityje seniūnas sunkiai šienaujamus plotus ruošiasi apsodinti kalnų pušelėmis. Jas iš kankorėžių sėklų vadovas savo rankomis daigina.
Tokiu pačiu būdu seniūnas nusprendė prasimanyti ir žvakinių tujų. Jas žadama sodinti šalia judriausių miestelio gatvių, kad medeliai sugertų automobilių keliamą triukšmą ir dulkes.
Darbai nestovi
„Taupyti jau nebelabai ir išeina, nes yra privalomų darbų. Na, gal kiek susispausti dar ir išeitų, bet gyventojams tai nepatiktų. Juk žmogui nepasakysi, kad nėra lėšų. Kai jis pats neturi pinigų, tai mersedeso pirkti tikrai neplanuoja. O jei seniūnija neturi pinigų, tai čia jau seniūno problema – tuoj išgirsti kalbų: „Iš ko mašiną, namus nusipirko“, – apie galimybes dirbti seniūnijos labui kalbėjo V. Paliulis. – Ir ne tik paprasti žmonės taip galvoja. Juk ir kai kurie valdžios atstovai dažnai viešai pareiškia, kad visi seniūnai – „kišeniniai“.
O į seniūną žmonės kreipiasi pačiais įvairiausiais klausimais. Kartais, anot jo, gyventojai paprašo net sutaikyti šeimas ar kurmius daržuose išnaikinti. Tokių prašymų jis tikrai netenkina.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Rita LUKŠIENĖ