Jei dar prieš gerą dešimtmetį mėšlo krūva buvo visiems įprastas kaimo ar nedidelio miestelio sodybos akcentas, tai šiandien šios natūralios trąšos kvapas ne tik riečia nosis, bet ir pykdo kaimynus. Aplinkinių gyventojų nepasitenkinimą pajuto ir Subačiaus gyventoja Stasė Ramanauskienė, turinti nedidelį karvių ūkį. Nors savo gyvulius moteris stengiasi prižiūrėti laikydamasi aplinkosaugos taisyklių, kaimynams jos kaimiškas gyvenimo būdas vis neįtinka.
Mėšlo krūva – tvarkinga
Redakciją pasiekė Subačiaus gyventojų skundas, esą šioje miesto statusą turinčioje vietovėje gyvenanti S. Ramanauskienė teršia gamtą. Šalia gatvės sukrovusi iš tvarto išvežtą mėšlą, moteris srutomis užtvindė kaimynų sklypus.
Tačiau į subatėnų nurodytą vietą nuvykęs Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio r. agentūros vedėjo pavaduotojas valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius Rimantas Adomauskas nerado nieko tokio, kas užtarnautų tariamai kaltininkei baudą (o ji už taršą srutomis piniginę palengvina 100 litų ir daugiau).
Didoka mėšlo krūva pūpsojo šalia kelio Subačiaus pakraštyje. Tačiau ji buvo sukrauta tvarkingai – pagal visas tokiam „statiniui“ nustatytas taisykles. Krūva buvo uždengta šieno sluoksniu, nuo jos nesklido dvokas, o aplinkui buvo iškastas griovelis srutoms nutekėti.
Buvo matyti ir nedidelė beveik išsausėjusi taršos gysla. Moteris prisipažino, kad srutos drėgnomis dienomis patvinsta ir nedidelis jų kiekis nuteka į pačios S. Ramanauskienės žemę.
„Nors srutos teka į mėšlo krūvos savininkės daržą – nuo atsakomybės tai neatleidžia. Žemė yra valstybės turtas, o mes esame tik viršutinio jos sluoksnio savininkai. Patarčiau poniai S. Ramanauskienei tą menką griovelį apkasti žeme. O daugiau prikibti prie jos negalima – mėšlo krūva tvarkoma teisingai, – konstatavo į S. Ramanauskienės valdas atvykęs gamtosaugininkas R. Adomauskas. – Didžiausia problema šioje situacijoje – kaimynystė. Juk lietuviui skaniausias patiekalas – lietuvis“.
Kliūva ūkis
Susijaudinimo dėl tokio vizito neslėpusi S. Ramanauskienė teigė jau nebe pirmą kartą pakliūvanti į gamtosaugininkų akiratį. Apie jos neva netinkamai tvarkomą ūkį buvo pranešta ir prieš porą metų. Ir tuomet kaimynams kliuvo S. Ramanauskienės kaupiamas mėšlas.
„Patraukiau tą krūvą nuo kelio, kad mažiau kliūtų. Kaip gamtosaugininkai liepė apdengiau ją šiaudais. Bet kažkodėl visiems dar užkliūvu“, – nuogąstavo subatėnė.
Baimindamasi užrūstinti gyventojus, pašnekovė teigė net ir savo raguočius gananti toliau nuo namų, už Subačiaus gyvenvietės.
Atsipirkusi tik geranorišku aplinkos apsaugos inspektoriaus patarimu – užtverti visus srutų kelius į aplinkinę žemę, moteris neištvėrė ir atsidėkojo kaimynams tokiu pat skundu. Ji pasiūlė pažiūrėti ir šalia esančių namų tvartų prieigas, kaip ten tvarkomos mėšlo krūvos.Tačiau minėtąsias vietas apžiūrėjęs R. Adomauskas pavojaus gamtai vėlgi neaptiko.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Rita LUKŠIENĖ