Prasidėjus uogų ir daržovių sezonui, suaktyvėja ir gatvės prekyba. Mūsų mieste pagrindinės tokio gyventojų uždarbiavimo vietos yra šalia prekybos centrų. Čia ant rajono Savivaldybei priklausančios žemės jiems prekiauti leido valdžia. Tačiau kupiškėnai jau pavargo su savo prekėmis ištisas dienas stypsoti saulėtose, dulkėtose šunų pririšimo vietose – jie reikalauja atskiros vietos lauko prekybai, kur turėtų bent minimalias darbo sąlygas.
Vieta – nesprestižinė
Nebe pirmus metus vieną kitą litą pragyvenimui bandantys prisidurti kupiškėnai glaudžiasi šalia miesto prekybos centrų. Uogomis, daržovėmis ir gėlėmis prekiaujantys gyventojai dažniausiai savo prekes išsidėlioja šalia „Maximos“ Vytauto gatvėje, „Cento“ parduotuvės kieme ar Kraštiečių mikrorajono automobilių stovėjimo aikštelėje.
Rodos, ko tokiai prekybai gali trūkti – ji vyksta pačiose judriausiose miesto vietose, kur didžiausi pirkėjų srautai. Tačiau patys prekybininkai dėsto priešingą nuomonę.
„Galvojate, kad mums malonu čia sėdėti, kaip kokioje parodoje. Man tai negėda – jau įpratau. Bet štai draugė negali savo pažįstamiems ir į akis pažiūrėti. Juk sėdime šunų pririšimo vietoje. Kartą žmogus pririšo čia savo augintinį ir šis man į ranką įkando. O kaip sunku visą dieną sėdėti saulės atokaitoje. Ir gėlės daug greičiau nuvysta“, – skundėsi nebe pirmus metus centre, šalia prekybos centro „Maxima“ ant šaligatvio prekiaujančios Nijolė ir Stasė.
O ir pati prekyba ant šaligatvio, pasak Nijolės, nėra paklausi – jei ko reikia, pirkėjai eina tiesiai į turgų. Laukti trečiadienio ir šeštadienio, kai būna turgus, moteriai neapsimoka: „Visas vasaras skiriu savo daržui, o išparduoti gėles ir daržovių daigus labai sunku. Būna dienų, kai iš viso nieko neparduodu. O su augalais laukti tik trečiadienio ir šeštadienio neišeina. Jei būtų konkreti vieta, gal ir pirkėjų daugiau sulauktume“.
Prašymai valdžios „nepramuša“
Moterys teigė prieš metus dėl savo darbo sąlygų besikreipusios ir į patį rajono merą Joną Jarutį. Surinkusios nemažai tokia prekyba užsiimančių gyventojų parašų, kupiškėnės prašė rasti jiems ramesnę vietą ir įrengti ten bent minimalias sąlygas prekybai – pastatyti paprasčiausią pastogę, suolą ir stalą.
Pasak kalbintos prekybininkės Nijolės, lauko prekybai tiktų vieta ties Vilniaus ir Gedimino gatvių sankryža, kur anksčiau buvo kioskeliai. Taip pat, anot jos, tiktų senosios jau panaikintos prekyvietės. „Buvo gera vieta Matulionio gatvėje, autobusų stotelėje. Bet kažkas privatizavo tą pastatą ir ten ne tik prekybos nebėra, bet ir žmonėms nepatogu autobuso laukti. Taip pat galėtume glaustis Vilniaus gatvėje, ties Žekonio gatvės sankryža. Dabar ten tik piktžolės želia ir nuniokoti stendai stovi“, – apie galimus variantus lauko prekybai kalbėjo pašnekovės.
Gatvėje prekiavusioms moterims pritarė ir pro šalį važiavusi Angelė Šveckienė. Moteris tikino norėjusi apsižiūrėti, kokios tądien sąlygos buvo šalia „Maximos“. Tačiau dažniausia ji prekiauja Kraštiečiuose.
„Kartais parduodu kokių uogų ar daržovių. Anksčiau sėdėdavau Kraštiečiuose ant prekybos centro laiptų, bet dabar jau iš ten veja. O aikštelėje, kur prekiauti leidžiama, labai nepatogu – net nėra kur atsisėsti ar savo prekių susidėlioti. Nors lentą valdžia galėtų pastatyti, vis būtų lengviau. Prekiaučiau daugiau, jei būtų paskirta konkreti vieta. O ir pačių prekybininkų gal daugiau būtų…Juk tai vis šioks toks uždarbis prie nedidelės pensijos“, – kalbėjo pašnekovė.
Lauko prekybai pritarė ir apsipirkti atėję kupiškėnai. Prisistatyti nepanorusi moteris teigė, kad jai nusipirkti salotų ar krapų kuokštelį daug patogiau centre, nei stumdytis turguje, miesto pakraštyje.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ