Bene antri metai, kai rajono Savivaldybės tarybai kartkartėmis vis pateikiami prašymai paėmus paskolą leisti jos lėšas panaudoti investiciniams projektams finansuoti. Tų projektų sąrašas ilgėja, ir dabar jau siekia 33.
Pasidomėjome, kaip sekasi tuos projektus vykdyti, kokią naudą jie duos mūsų rajonui.
Finansai
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Žilvino Aukštikalnio, kol kas sunku tiksliai pasakyti, kiek kiekvieno projekto konkrečiai įsisavinta lėšų, nes vyksta darbai. Sumos kas mėnesį keičiasi. Štai ir dabar kasa ir tiesia vandentiekius, padaryta darbų už milijoną litų, bet kol kas jie neatsispindi aktuose.
Šiais metais tikimasi baigti Subačiaus gimnazijos pastato renovacijos projektą. Tačiau gali nutikti taip, kad teks skelbti naują konkursą – labai lėtai juda darbai, o iki rugsėjo 1-osios viskas turi būti padaryta.
Šiais metais turėtų būti baigtas dar vienas projektas – tai Virbališkių kaime įsteigtas Krizių centras. Bus įgyvendinta didžioji dalis bendro su Latvija projekto „Subalansuota turizmo plėtra prie Kupiškio marių (Lietuva) ir Lubano ežero (Latvija)/STELLA. Tikimasi, kad kitų metų pavasarį bus jau pateikiamos tik šio projekto ataskaitos, auditas, o darbai baigsis dar šiemet.
Pats pinigine išraiška didžiausias projektas – „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kupiškio rajone“, kuris yra finansuojamas iš Europos Sąjungos ir rajono Savivaldybės lėšų. Šio projekto bendra vertė yra 16 milijonų 744 tūkstančiai litų. „Tai kol kas tik teorinė vertė, nes dar vienas konkursas nėra įvykęs ir nežinome tikslios sumos, – sakė Administracijos direktorius. – Šis projektas susideda iš keturių dalių.
Tai Kupiškio miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros, Aukštupėnų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros, siurblinių rekonstrukcijos Kupiškio mieste, ir Kupiškio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos“.
Prakalbus apie projektų finansinius reikalus, Ž. Aukštikalnis sakė, jog viskas yra numatoma finansavimo sutartyse. Anksčiau pirmiausia viską reikėjo sumokėti savo pinigais, ir tik vėliau tai buvo kompensuojama. Dabar, esant krizei ir savivaldybėms neturint lėšų, buvo leista pasirinkti, kaip bus projektai finansuojami – kompensavimo, ar sąskaitų apmokėjimo būdu. Europiniams projektams būdingas būtent sąskaitų apmokėjimo būdas.
Kartu su latviais vykdomų projektų finansavimas skiriasi. Čia Savivaldybė pirmiausiai turi pati savo lėšomis apmokėti šimtu procentų visą projekto vykdymą. Tik vėliau, po pusės metų ar net prabėgus daugiau laiko, lėšos sugrįš. „Deja, administravimo prasme bendri projektai su latviais yra geresni – ten mažiau biurokratijos, mažiau dokumentų reikia. Jų vienintelis minusas – reikia daug savų apyvartinių lėšų, kurios tam tikram laikui savotiškai tampa lyg ir įšaldytos“, – sakė Ž. Aukštikalnis.
Europinės lėšos vykdomiems projektams nevėluoja – gal tik ilgiau užtrunka mokėjimo prašymų dokumentų tikrinimas. Jeigu randama nors kelių centų klaida, – dokumentai grąžinami atgal pataisyti. „Yra vieno projekto mokėjimo prašymas įstrigęs. Nežinia, kaip viskas baigsis“, – sakė pašnekovas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ