„Pas mus šiandien šurmulys kaip kermošiuje – nemokami miltai ir cukrus atvažiavo“, – pasiteiravus, ko lūkuriuoja, atsakė iš baro išėjęs vyriškis prie Šepetos parduotuvės esančioje aikštelėje.
Kad tai labai laukiami svečiai, su maisto produktų gėrybių prikrautu automobiliu, netrukome įsitikinti.
Pinigai iš Europos
Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa Lietuvoje vykdoma nuo 2006 metų. Šios programos metu nuperkami maisto produktai iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų, kuriuos vėliau pagal ES galiojančią tvarką nepasiturintiesiems turi išdalinti nevyriausybinės organizacijos.
Nuo programos pradžios šį darbą Lietuvoje atlieka konkursą laimėję „Lietuvos Caritas“, Raudonojo Kryžiaus draugija ir labdaros paramos fondas „Maisto bankas“. Kupiškyje maisto produktus dalina Raudonojo Kryžiaus draugijos koordinatorė.
Maisto paketai skiriami asmenims, kurių mėnesio pajamos neviršija 527 Lt. Seniūnijos sudaro tokių žmonių sąrašus, kurie turi teisę į tokią paramą. Šie maisto paketai dalijami kas antrą mėnesį. Juose būna reikalingiausi maisto produktai: miltai, makaronai, cukrus, įvairios kruopos, sausainiai, sausi pusryčiai. Žmonių, pageidaujančių gauti paramą maisto produktais, skaičius kasmet didėja, todėl tikėtina, jog iki metų pabaigos gavėjų skaičius gali pasiekti netoli 500 tūkstančių.
Norinčių gauti nemokamus maisto paketus skaičius auga ir mūsų rajone. Jeigu kovo mėnesį tokių žmonių buvo 4 211, tai gegužę į eilutę prie nemokamų gėrybių stojo jau 4 473 rajono gyventojai.
Viskas įmanoma
Ar tikrai tokiam dideliam skaičiui žmonių reikalingi maisto paketai, pabandėme tuo įsitikinti patys. Atsiimti nurodytu laiku savo maisto davinių pagal pateiktus sąrašus atvyko gausus būrys Šepetos gyventojų. Buvo jaunų mamų su mažais vaikučiais ant rankų, bet buvo nemažas būrelis asmenų ir su iš tolo sklindančiu alkoholio kvapeliu. Beje, ši kategorija buvo pati nekantriausia, triukšmingiausia, ir labiausiai skubėjo pasiimti savo dalį.
Aplink maistą dalijantį automobilį skambėjo ne tik keiksmažodžiai, bet vyko ir pogrindinė prekyba. Žurnalistei užteko pasiteirauti vieno gerokai įkaušusio vyriškio, ar čia neprekiaujama cukrumi, kai pastarasis be užuolankų pradėjo tirti „rinką“ – kiek kilogramų reikia ir už kiek sutikčiau nupirkti.
„Matai, aš jau savo dalį „prakaliau“, bet palauk, niekur nedink, tuoj suorganizuosiu, – sukosi kaip vijurkas naujasis pažįstamas. – Geriau, kad imtum didesnį kiekį – ir tau labiau apsimokės, ir mums geriau. Matai, čia tai nieko gero – „mizeris“, nes nedaug gauna. Reikia kreiptis į tuos, kurie gauna pašalpas – ypač ne pinigais, o talonais“.
Netrukus buvo nurodyta, kur eiti, į kurias duris belstis – ten dar turėtų būti likę gėrybių. Pasiteiravus, ar prekių galima gauti tik kai dalijama ši labdara, išgirdau neigiamą atsakymą: „Baik tu, jie vietoj pinigų gauna talonus ir perka maisto produktų visokių ir kiek nori – reikia tik iš anksto susitarti, ko reikia. Dabar cukraus „taksa“ – nuo 1,5 iki 2 Lt už kilogramą. Artėjant uogų sezonui jis brangs“.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ