Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, socialinę apsaugą teko kurti iš naujo. 1990 m. vasario 13 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos TSR Valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo“ ir 1990 m. kovo 7 d. buvo įsteigta Vyriausioji valstybinio socialinio draudimo valdyba prie Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kupiškio skyrius yra vienas iš 47 „Sodros“ teritorinių skyrių. Čia darbuojasi 30 darbuotojų.
Apie „Sodros“ funkcijas, čia dirbančius žmones bei šios institucijos ateities perspektyvas kalbamės su „Sodros“ Kupiškio skyriaus direktore Gražina TONKIENE ir jos pavaduotoja Vlada STASĖNIENE.
Kaip keitėsi „Sodros“ funkcijos per tuos dvidešimt metų?
G. Tonkienė: Nuo 1994-ųjų metų susikūrė „Sodros“ duomenų bazė. Joje jau yra duomenys, kiek veikė įmonių, kiek dirbo jose darbuotojų, kokios yra įmokos. Iki tol kolūkiai, įmonės, uždarosios akcinės bendrovės teikė taip vadinamus popierinius duomenis. Gerai, įstaigoms, kurios vedė tvarkingą dokumentaciją, tačiau dar yra atvejų, kai buvusiems darbuotojams tenka ieškoti dokumentų, įrodančių apie mokėtas įmokas, nes tai reikalinga dėl senatvės pensijos.
V. Stasėnienė: Atsiradus privačioms įmonėms, pradėjus kurtis kooperatyvams padaugėjo draudėjų rūšių. Iš pradžių „Sodra“ skyrė šalpos pensiją, socialinę pašalpą. Vėliau šios funkcijos nuo 1997-ųjų metų perėjo kitų institucijų žinion. Nuo 2000-ųjų atsirado ligos pašalpos, kurios taip pat tapo „Sodros“ rūpesčiu. Nuo 2006 metų auginti vaiką atsirado galimybė ne tik mamoms, bet it tėvams – taigi atsirado ir tėvystės atostogos.
„Sodroje“ labai dažnai buvo įvairių permainų. Ar visada jos buvo reikalingos ir naudingos žmonėms?
G. Tonkienė: Žmonės dabar pradeda suprasti, kad šios įstaigos darbuotojai yra tik Vyriausybės arba Seimo sprendimų vykdytojai. Mes tik turime užtikrinti teisingą priimtų įstatymų vykdymą.
Apie 2000-uosius metus „Sodroje“ taip pat buvo krizė, tačiau pamažu viskas susitvarkė. Juk iš pradžių, kai atsikūrė valstybė, nebuvo jokių papildomų pinigų. Buvo padarytas atskiras „Sodros“ biudžetas ir pasirinktas solidarumo modelis – darbuotojas savo dalį atiduoda dabar, o kai jis nebegalės dirbti – savo dalį gaus iš tuo metu dirbančių žmonių.
V. Stasėnienė: Deja, nebuvo sukurta jokių apsaugos mechanizmų. Prasidėjus ekonominiams sunkumams, keičiantis politinei situacijai, kai kiekviena valdžia prieš rinkimus nori būti dosni, staiga padidinamos išmokos. Tai daroma neatsižvelgiant į prognozes, kad smunkant ekonomikai daugės bedarbių ir mažės mokesčių surinkimas. Didinant išmokas tas įsipareigojimas turi būti vykdomas ne vieną mėnesį – jis pastovus, o kaip tai užtikrinti, jeigu mažėja mokesčių surinkimas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ