Praėjusią savaitę ant rajono vandens telkinių užvirė tikras naktinis gyvenimas. Visureigiais, traktoriais ir kita pusnis įveikiančia technika čia plūdo žvejybos fanatikai. Didelio meistriškumo šioje žūklėje nereikėjo – mat dūstančios žuvys tiesiog pačios iš ekečių šoko žvejams į glėbius.
Pirmiausia iššoka dusios
Kaip ir prognozavo aplinkosaugos specialistai, ši žiema tapo sunkiu išbandymu ne tik badaujantiems miško gyvūnams, bet ir po ledu dūstančioms žuvims. Praėjusią savaitę ne viename rajono ežere ar tvenkinyje pasirodė ženklai, bylojantys apie deguonies trūkumą. Tai pastebėję žvejai tiesiog užgulė užšalusius vandens telkinius.
„Pirmasis ženklas, kad dūsta žuvis – prakirtus eketę iš jos pradeda šokinėti dusios ir kiti vabalai“, – pasakojo ant ledo sutiktas žvejybos mėgėjas Jurgis (pavardė redakcijai žinoma).
Ir tokie stebėjimai žvejo nenuvylė – kaip ir buvo tikėtasi, praėjusios savaitės viduryje žuvys ėmė dūsti.
Šis reiškinys kraują kaitino netgi nepatyrusiems žvejams. Mat didelių įgūdžių tokioje žūklėje nereikia – prakirtus eketę, po valandos kitos žuvys pačios lenda lauk. Jas žvejai gaudė paprasčiausiais sieteliais ir virtuviniais samčiais.
„Šiomis dienomis ant ledo renkasi minios žvejų. Pažiūrėkit, kiek čia mašinų aplinkui stovi. O kas nenorėtų tokio lengvo laimikio… Vyrai žuvis tiesiog maišais nuo ledo velka. Vienas mačiau nuo ryto jau trečią maišą baigia prisigaudyti, kitas kelias didžiules lydekas sugavo… Man pavyko tik mažų linų sulaukti, juos perkelsiu į savo tvenkinį“, – sėkminga žūkle džiaugėsi Jurgis.
Bausti – neprotinga
Tačiau didžiausią poledinę dūstančios žuvies žvejybą buvo galima išvysti naktimis. Mat daugelis dėl tokio lengvo laimikio bijojo užsidirbti brakonieriautojo vardą. Todėl ne vienas jų ant ledo traukdavo tik gerokai sutemus, o žuvis prie eketės viliojo šviečiančiais prožektoriais.
„Nelabai žinau, ar tai legalus žvejybos būdas, ir bijau įkliūti aplinkosaugininkams. Tačiau, mano manymu, mes gamtai tik padedame – juk žuvis ir taip jau dūsta. Todėl kirsdami eketes dar įleidžiame į vandenį deguonies ir išgaudome žuvis, kurios vis tiek jau būtų nebegyvenusios“, – teisinosi ant Šaukliškių tvenkinio sutikti žvejai.
Su tokiais pašnekovų argumentais visiškai sutiko ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojas Gaudentas Baikauskas. Anot jo, bausti dūstančias žuvis gaudančius gyventojus nėra prasmės: „Jei jau žuvis dūsta, bet kokiu atveju ji po ledu supus. Tai žvejai tik dar šiek tiek pagelbėja. Todėl bausti juos nebūtų protinga“.
Retas reiškinys
Pats aplinkosaugos specialistas teigė žuvies dusimo atvejų mūsų rajono tvenkiniuose dar nenustatęs, nors pirmuosius požymius jau pastebėjo. Jie, pasak G. Baikausko, labiausiai pasireiškia prieš atodrėkį. Kai lauke apsiniaukę, į vandens telkinius nebepatenka saulės šviesa ir seklesniuose bei labiau uždumblėjusiuose tvenkiniuose ima trūkti deguonies.
„Dar šio mėnesio pradžioje vandens telkinių savininkams ir valdytojams išsiuntinėjome raštus apie galimą žuvies dusimą ir paraginome tai stebėti. Šią savaitę įsigijome naują deguonies tirpimo vandenyje matuoklį, nes senasis sugedo, ir patys imsime atidžiau stebėti šią situaciją“, – sakė G. Baikauskas.
Kritinėmis sąlygomis oro stokojančias žuvis gelbėti galima ne tik kertant eketes, bet ir papildomai pumpuojant deguonį į vandenį.
Pasak viršininko pavaduotojo, gamtos reiškinys, kai po ledu žuvims ima trūkti oro, pastaraisiais metais Lietuvoje buvo labai retas. Pats aplinkosaugininkas tokią žiemą prisimena tik prieš keturiolika metų.
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ