Šios žiemos neišvažiuojami keliai yra išbandymas ne tik vairuotojams, bet ir atokiuose vienkiemiuose gyvenantiems vienišiems žmonėms.
Seniūnijų seniūnai teigė, jog iškilus būtinybei – susirgus, ar mirties atveju bus nuvalytas privažiavimas iki tolimiausių sodybų. Tačiau vienkiemyje gyvenantiems vienišiems senoliams kartais pagalbos reikia ne tik išskirtiniais atvejais. Pasidomėjome, kas jiems dažniausiai padeda ir juos aplanko.
Padėjo ugniagesiai
Antradienį rajono medikai gavo skubų iškvietimą į Pajuodupės kaimą. Situacija buvo gana rimta – žmogus patyrė galvos smegenų infarktą, todėl delsti nebuvo kada. Užpustytame kelyje įstrigo du greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Tuomet buvo pasikviesti ugniagesiai gelbėtojai. Tik su jų pagalba buvo pasiekta užpustyta sodyba. Pasak rajono greitosios medicinos pagalbos skyriaus vyr. slaugytojos Virginijos Inčerauskienės, didelių pastangų dėka ligonis buvo išgabentas į ligoninę. „Tikimės, jeigu daugiau nepustys, bus nuvalyti keliai, galėsime greitai pasiekti ligonius“, – sakė V. Inčerauskienė.
Tą pačią dieną Palėvenės kaime užpustytame kelyje du užklimpę automobiliai irgi laukė ugniagesių, nes žmonės vyko pas medikus dėl sveikatos problemų.
Stebi situaciją
Kupiškio seniūnijos socialinis darbuotojas Žydrūnas Vanagas sakė, jog šioje seniūnijoje yra 40 atokiau gyvenančių vienišų žmonių, kurių amžiaus vidurkis per septyniasdešimt metų. „Turime keturis visai vienišus, artimųjų neturinčius gyventojus, įsikūrusius atokiose vietose, kur privažiuoti iki sodybos yra tik labai prastas lauko keliukas, – sakė Ž. Vanagas. – Dauguma gyventojų yra aprūpinti mobiliaisiais telefonais, todėl reikalui esant gali susisiekti su mumis“.
Pasak Ž. Vanago, palaikomas ryšys su vietos bendruomenių pirmininkais, bendraujama su slaugytojomis, todėl jis atokiau gyvenančius žmones lanko, kai gauna žinią apie iškilusias problemas.
Žinoma, kartą per mėnesį stengiasi aplankyti ir visus sąrašuose esančius vienišus gyventojus. Kadangi į kelionę socialinis darbuotojas išsiruošia savo automobiliu, o jis nėra pritaikytas per sniegynus važiuoti, tai dabar lankymus tenka apriboti. Atokesnėse vietose gyvenantiems gyventojams padeda kaimynai, artimi giminaičiai. Kol kas šioje seniūnijoje nusiskundimų ar skubių pagalbos prašymų iš vienkiemių gyventojų nebuvo.
Alizavos seniūnijoje yra 50 vienišų senyvo amžiaus žmonių. Toli nuo pagrindinių kelių gyvenančių vienišų žmonių nėra, o tiems, kuriems sunku vieniems susitvarkyti savo buitį, yra paskirti padėjėjai.
Anot Alizavos socialinės darbuotojos Reginos Petkevičienės, visai vienišų žmonių, kurie neturėtų jokių artimųjų, jų seniūnijoje nėra, todėl nekyla ir didelių problemų. „Kiekvieną ketvirtį stengiuosi aplankyti visus atokiau gyvenančius senyvo amžiaus žmones, – pasakojo apie savo darbą R. Petkevičienė. – Pas juos važiuoju savo transportu, bet dabar, kai taip daug sniego, sudėtinga pasiekti atokias sodybas“.
Padeda kaimynai
Noriūnų seniūnijos socialinė darbuotoja Dela Jatužienė pas vienišus gyventojus vyksta kartu su seniūnu seniūnijos transportu. Jos akiratyje yra 32 vieniši gyventojai, iš kurių 8 visiškai neturi jokių artimųjų. Pagrindinė atrama vienišiems žmonėms, pasak socialinės darbuotojos, yra kaimynai, kurie pirmieji atskuba į pagalbą, o jeigu iškyla kokia rimtesnė problema – informuoja ir socialinius darbuotojus.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ