Penktadienį įvyko rajono etnokultūros tarybos ataskaitinis susirinkimas. Kupiškio kultūros centro vitražų salė buvo pilnutėlė žmonių, nes tradiciškai į tokį renginį kviečiami ir bendrojo ugdymo, kultūros įstaigų, bibliotekų atstovai.
Renginyje dalyvavo Etnokultūros globos tarybos prie LR Seimo atstovė Aukštaitijos regionui, Panevėžio muziejaus specialistė Vitalija Vasiliauskaitė, rajono Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Knizikevičius.
Beje, šis ataskaitinis etnokultūros tarybai buvo jau trečias, vadinasi, ir rinkiminis.
Iki šiol etnokultūros tarybai vadovavusiai kultūros centro etnografei Almai Pustovaitienei po ataskaitos pasidžiaugus, jog tarp tarybos narių yra ne vienas labai nuoširdžiai besidarbuojantis šios srities specialistas, buvo pasiūlyta ir sutartinai tarybos pirmininke išrinkta Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė Kristina Varnauskaitė. Jos pavaduotojomis – Alma Pustovaitienė ir Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Obelėlė“ direktorė Danguolė Koženiauskienė.
Tarmės jau reikia mokyti
Pasak ataskaitą pateikusios etnografės Almos Pustovaitienės, jaudintasi, jog pusnys gali sutrukdyti žmonėms, ypač iš atokesnių vietovių, atvykti į šį susirinkimą. Tačiau kolektyvų, norėjusių jame pasirodyti, susidarė per dešimt, tad ir laiko išsamesnei diskusijai pritrūko.
Tačiau ar ne smagiau žinoti, jog etnografinės kultūros puoselėtojų avilys toks gyvastingas ir šio paveldo saldybės aptinkama visur, kur jos ieškoma.
Pasakodama apie jos, kaip tarybos narės, kuruojamos etnografinės veiklos ikimokyklinio ugdymo įstaigose padėtį, D. Koženiauskienė akcentavo, jog kryptingas, kūrybiškas ir įtaigus ugdymas padeda per vaikus sugrąžinti į šeimas ir didžiųjų švenčių pamatines tradicijas, ir su metų laikų, darbų papročiais susijusius įvairius pramogavimus. Net ir dovanėlių ruošimas yra dingstis supažindinti vaikelius su liaudies amatų pradmenimis. Ratelių žaidimai – tautinių šokių pradžiamokslis. Čia pat VJUC „Varpelis“ specialistė Vaida Kalamažnikienė su savo auklėtiniais parodė, kaip pastarieji išmokyti per Adventą laukti šv. Kalėdų. Gi „Obelėlės“ darbuotojos ne tik auklėtinių tėveliams pataria neskubinti savo dukrelių ir sūnelių iš pasakų pasaulio, bet ir pačios, kolegės Virginijos Jurevičienės suburtos, pasinėrė į pasakų vaidybą. Kupiškio miesto „Saulutės“, Subačiaus vaikų lopšelių-darželių etnografiniai renginiai tampa savoms bendruomenėms įsimenančiomis šventėmis, išsivaikščiojančiomis ir į auklėtinių namus.
Kupos pradinės mokyklos mokytoja Dalia Kaktienė, apžvelgusi etnografinio ugdymo pradinėse klasėse tendencijas, atkreipė dėmesį į tai, jog tokio amžiaus vaikai – buvo ir išlieka tiltu gyvuoti kupiškėniškai tarmei. Deja, pradinukus jau tenka jos mokyti. Šimonių pagrindinėje mokykloje prigijo padavimų ir pasakojimų tarmiškai renginiai, netrūksta dalyvių ir iš kitų rajono mokyklų „Tramtatulio“ tradiciniame konkurse.
Dar vienas netikėtumas
Muzikos mokytoja Žydrūnė Rakauskaitė pasakojo, kaip jai pavyko Rudilių Jono Laužiko ir Alizavos pagrindinių mokyklų mergaites ir vaikinus sudominti liaudies dainomis – subtiliai atskleidžiant jų turinį. Alizavoje net pavyko surengti iki tol nebūtą dainuojančios mokyklos šventę.
Po rudiliečių ir alizaviečių moksleivių koncertėlio etnokultūrininkų ataskaitiniame susirinkime iš salės pasigirdo pagiriamasis šūksnis, o etnografė A. Pustovaitienė susigraudinusi pasakė, jog taip gražu seniai bebuvę.
Pasakodama apie pačios dešimtus metus puoselėjamą Salamiesčio pagrindinės mokyklos „Vijūnytės“ folkloro ansamblį, irgi čia koncertavusį, A. Pustovaitienė teigė mananti, jog jaunuolių išmokti savojo krašto tautiniai šokiai, dainos, muzikavimas skudučiais, daudytėmis gyvenime neliks be pėdsako.
Senjorai iš Adomynės
Šiemet visiškai įsitikinta, jog visiems etnografiniams darbams apibūdinti, meno kolektyvams prisistatyti – jau per maža kelių valandų – vis susiburia naujų. Antai – liaudies muzikantas Alfredas Buška grojo su jaunaisiais atlikėjais Mindaugu Šlapeliu ir Edgaru Minkevičiumi, adomynietės Rima Lapėnienė ir Sigutė Kovienė demonstravo, kaip susidainavęs jų suburtasis senjorų ansamblis „Jara“, kaip griežia kaimo kapela.
Niekas nesistebi, jog svariausias nuopelnų vainikas dedamas ant kultūros centro folkloro ansamblio „Kupkėmis“ (vadovė A. Pustovaitienė) dalyvių pečių, jog ir jo inicijuotas tarptautinis renginys Baltų vienybės dienai – jau nebeužželiantis takas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ