Sausio 12 d. Kupiškio verslo informacijos centre vyko Kupiškio darbdavių klubo susirinkimas, kuriame aptarti praėjusių metų veiklos rezultatai ir veiklos perspektyvos. Dalyvavo rajono Savivaldybės vadovai, bankų, draudimo atstovai.
Laukia naujų idėjų
Susirinkime pasisakęs rajono meras Jonas Jarutis, kalbėdamas apie rajonui nelengvus finansiškai praėjusius metus, apie dar 10 mln. mažėsiantį šių metų rajono biudžetą, pabrėžė, jog verslininkai yra tie žmonės, ant kurių pečių laikosi rajono ekonominis gyvenimas. Bene didžiausią naštą pernai nešė žemdirbiai, kurie neatleido darbuotojų, pirko kurą, mokėjo mokesčius. Iš verslininkų jis laukiąs patarimų, naujų idėjų, kaip išjudinti ekonominį rajono gyvenimą. Gal reikėtų įkurti idėjų banką, gal dažniau rinktis į pasitarimus verslo vystymo klausimais.
Rajono darbdavių klubo prezidentas Zigmantas Aleksandravičius nedarbą įvardijo kaip didžiausią šių dienų bėdą. Pasak jo, reikėtų daryti viską, kad žmonės įsikabintų į bet kokį darbelį. Smerktinas yra valstybės požiūris į darbą. Sveiki žmonės, užuot jiems davus darbo, maitinami miltais už dyką. Jei žmogus turi galimybę dirbti, už dyką neturėtų gauti nė cento.
J. Jarutis priminė, kad rajone buvo patvirtinti visuomenei naudingų darbų nuostatai, pagal kuriuos tam tikrą skaičių valandų turėjo atidirbti bedarbiai, gaunantys socialines pašalpas. Yra patvirtinta ir šių metų viešųjų darbų programa. Gal tai šiek tiek padės švelninti nedarbo problemą.
Susirinkime buvo kalbėta ir apie galimybes įvairiais būdais skatinti verslo plėtrą. Ką tuo klausimu gali padaryti Savivaldybė, mintimis dalijosi meras. Pasak jo, rajono Taryba gali 5 m. atleisti naujai įkurtą įmonę nuo žemės mokesčio ir nuo turto mokesčio. Reikėtų lengvatų ir toms seniau įkurtoms įmonėms, kurios išsaugoja darbo vietas, plečiasi. Tačiau atleisdama verslininkus nuo mokesčių Savivaldybė ir praranda – surenkama mažiau mokesčių į jos biudžetą.
Verslininko Augenijaus Cesevičiaus nuomone, visgi būtų gera iniciatyva vienokiu ar kitokiu būdu palaikyti seniai rajone dirbančias verslo įmones, išlaikančias darbo vietas.
Kaip skatinti verslumą?
Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis apgailestavo, kad ekonominės krizės metu Vyriausybei padidinus mokesčius, vis mažiau įmokų surenka SODRA, labai mažėja pajamų mokestis, nemaža dalis verslo pasitraukė į šešėlį.
Taigi nėra iš ko paremti ir stabiliai dirbančių senųjų įmonių.
Rajono Tarybos ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Virginijus Andrijauskas pateikė statistikos, kaip Savivaldybės verslo rėmimo fondas per pastaruosius trejus metus pagelbėjo rajono verslininkams. Antai 2007 m. jo parama pasinaudojo 14 įmonių. Joms paskirstyta 46 tūkst. litų. 2008 m. šia parama (71 tūkst. litų) jau pasinaudojo 21 įmonė, o pernai ją gavo 33 įmonės, kurioms paskirstyta 99 tūkst. litų.
Pagal verslumo indeksą (jis nustatomas pagal įmonių skaičių 1 tūkst. gyventojų) mūsų rajonas apskrityje atsilieka tik nuo Panevėžio rajono.
Z. Aleksandravičius priminė, jog daug programų, finansuojamų per Europos Sąjungos fondus, ateina per žemės ūkį. Tomis programomis gali pasinaudoti ne tik ūkininkai, bet ir kitus verslus vystantys gyventojai.
Kupiškio verslo informacijos centro direktorė Rima Aukštikalnienė sakė, kad šiame centre yra susisteminta visa informacija apie verslumą skatinančias programas. A.Cesevičius replikavo, kad dauguma tų programų yra skiriamos mažoms įmonėms. O ką daryti didesnėms?
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ