Prabėgo pirmoji Naujųjų metų savaitė. Kokie bus šie metai, priklausys ir nuo mūsų, o kokie buvo praėję, galime žvilgtelėti atgal. Prie buvusių temų herojų likimų grįžtame ne tik iš smalsumo. Gal tai bus paskatinimas kitiems nenuleisti rankų ištikus bėdai, aktyviau burtis į bendruomenes, būti geresniems.
Lauks pavasario
Rudenį pasakojome apie į gana keblią situaciją patekusią Bronislavą Šakalevičienę, kuri ne vienerius metus vargsta norėdama turėti savos žemės lopinėlį. Moters iš tėvų paveldėta žemė buvo Rokiškio rajone. Apsigyvenusi Kupiškyje tą jos lopinėlį norėjo persikelti čia. Žemės nedaug – vos keturi hektarai, tačiau sutvarkyti jos reikalus kantrybės reikėjo nemažai. Sunkmečiu įstrigus žemės reformai, sustojo ir žemės matavimo darbai. Visgi B. Šakalevičienė sulaukė geros žinios iš Kupiškio Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Marijos Bidlauskienės. Apskrities viršininko įsakymu B. Šakalevičienei jau suprojektuoti du jos pasirinkti žemės sklypai. Dabar žemės savininkei reikia tik apsispręsti, kaip pasielgti – ar laukti, kol žemė bus atmatuota valstybės lėšomis, ar norėdama ją greičiau turėti už ženklinimo darbus susimokės pati.
Šiomis dienomis pasiteiravę, kokį sprendimą priėmė naujoji žemės savininkė, iš jos dukros Reginos Pukėnienės sužinojome, kad kol kas moteris nusprendė laukti pavasario: „Buvau nuėjusi į Žemėtvarkos skyrių. Dabar didžiausias rūpestis susirasti matininką, kuris atliktų žemės matavimo darbus, todėl nusprendėme palaukti pavasario. Tada ir paaiškės, ar šiemet galėsime dirbti savo žemelę“.
Atsirado liudininkas
Ne vienas laikraščio skaitytojas sekė įvykius Uoginių kaime, kai tyčiniu nužudymu buvo apkaltintas ten gyvenantis Tomas J. Ginti vienišo, artimųjų neturinčio Tomo ėmėsi Uoginių kaimo bendruomenė. Vaikų namuose augęs ir prieš penkiolika metų susipažinęs su vaikinu iš Uoginių kaimo, neįgalus Tomas J. apsistojo šiame kaime.
Nors jaunuolis medikų ir buvo pripažintas nepakaltinamu, bet aplinkiniams jokio pavojaus nekėlė ir niekuomet agresijos nedemonstravo, buvo visiems mandagus, kaimynams padėdavo darbuose.
Deja, didelės bendruomenės pastangos padėti kaltinamajam Tomui, rezultatų nedavė. Teismas Tomą J. pripažino kaltu dėl nužudymo, ir skyrė 7-erius metus praleisti ant kalėjimo gultų. Dabar vaikinas bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose.
Pasak Uoginių bendruomenės pirmininkės Zitos Kaušakienės, uoginiečiai rankų nenuleido. Nors bendruomenės samdyto advokato skundą Apeliacinis teismas atmetė, dar yra vilties, kad teisybė bus surasta Aukščiausiajame teisme.
Viltis, jog Tomas J. gali būti išteisintas sustiprėjo po to, kai visai netikėtai atsirado šio įvykio liudininkas. „Dabar viskas priklauso nuo liudininko, ar jis išdrįs teisme papasakoti ką matė. Mes labai tikimės, kad jo sąžinė neleis tylėti, kai į kalėjimą uždarytas nekaltas žmogus“, – sakė Z. Kaušakienė.
Gyvena saugiau
Kad į bendruomenę susibūrę gyventojai gali nuveikti daug, rodo dar vienas gražus pavyzdys. Po straipsnio apie tai, jog mieste dviejų daugiabučių namų gyventojai nusprendė tapti judėjimo „Saugus kaimynas“ nariais, panašius saugios kaimynystės principus nutarė įgyvendinti ir Naivių kaimo bendruomenė.
Lapkričio mėnesį bendruomenės susirinkime dalyvaujant ir jų apylinkės policijos tyrėjui Ričardui Kiaulėnui, buvo nutarta, kad pagal sudarytą grafiką tamsiu paros metu bendruomenės vyrai važinės po Tatkonių, Kerelių, Čivonių, Naivių kaimus ir stebės ar prie pastatų nesisukioja įtartini asmenys. Sutarta, jog kilus incidentui į pagalbą savanoriai budėtojai kviesis policijos pareigūną.
Pasak bendruomenės pirmininkės Genės Žilinskienės, buvo užvestas budėjimo žurnalas, kuriame yra surašyti visi savanorių budėtojų, specialiųjų tarnybų, vienišų kaimo gyventojų telefonai. Esant reikalui siekiama kuo operatyviau susisiekti su reikalingais asmenimis.
Jeigu prieš susiburiant tokiam bendruomenės savanorių saugos būriui šiose vietovėse buvo nemažai vagysčių, tai dabar neužregistruota nė vienos.
„Labai tikimės, jog ilgapirščiai pas mus nebesilankys, o žmonių entuziazmas patiems saugoti savo turtą neišblės“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Džiaugiasi gyvenimu
Praėję metai ne tik išbandymų, bet ir gerų pokyčių atnešė Šiaudinių kaimo gyventojai Aldonai Palmyrai Navikienei. Šios moteriškės gyvenimo odisėjos liudininkai buvome visi. Prieš 11 metų neveiksnia pripažinta moteris iš paskutiniųjų kibo į gyvenimą, nenorėjo, jog ja rūpintųsi svetimos įstaigos ir svetimi žmonės. „Nieko neprašau, tik palikit mane ramybėje, leiskit gyventi savo nameliuose ir rūpintis gyvuliais“, – tuomet vis kartojo A. P. Navikienė. Jeigu ne moters donkichotiškas poelgis – pabėgimas iš savo namų ir kelis mėnesius trukęs slapstymasis, gal ji jau džiaugtųsi ne savo namais, o Skemų pensionato ramybe.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ, Rytis UŽUSIENIS