Iš tolimosios Ispanijos atskriejusi žinia apie lietuvių šeimos tragediją pasklido po visą šalį ir atsirito iki Kupiškio. Būtent mūsų mieste gyveno Sigitas Butavičius ir jo žmona Judita, kurių šeimos tragedija pašiurpino visą Ispaniją – prieš smurtą šeimose kovojantys šios šalies gyventojai visą savaitę su siaubu mini lietuvį, nužudžiusį savo žmoną, ir po to pasirinkusį savižudybę.
Surengė mitingą
Kupiškėnų tragedija Ispanijos regione Andalūzijoje – ketvirtas smurto šeimoje atvejis. Dėl šios nelaimės sukrėsti vietiniai gyventojai žuvusiajai Juditai atminti surengė netgi mitingą vienoje Malagos aikščių.
Žinia apie patį įvykį šioje šalyje pasklido pirmadienio rytą. Neoficialiais duomenimis, dvidešimt ketverių J. Butavičienės kūną civilinės gvardijos pareigūnai rado lietuvių nuomoto buto lovoje. Vyro nužudymo vietoje nebuvo. Tik vėliau pareigūnai jį rado pasikorusį viename gyvenamųjų kvartalų.
Vieną mėnesį šalia Butavičių nuomoto buto gyvenę kaimynai apie poros gyvenimą ir santykius nieko blogo pasakyti negalėjo. Tačiau nusikaltimą tiriantys pareigūnai išsiaiškino, jog šeima visgi konfliktavo.
Pavydus vyras
Apie šios šeimos kivirčus „Kupiškėnų mintims“ paliudijo ir ne vienas su šia pora bendravęs draugas. Nuo pat mokyklos suolo J. Butavičienę pažinojusi Daiva (vardas pakeistas) sakė, jog jos gana artimai bendravo ir baigusios mokyklą.
„Nuo pat vaikystės buvom geriausios draugės. Tik po mokyklos baigimo kelerius metus buvo nutrūkę mūsų ryšiai. Vėliau, kai susiėjome, Judita jau turėjo ir vyrą, ir dukrytę“, – apie draugystę su nužudytąja pasakojo Daiva.
Draugė, pasak pašnekovės, buvo labai atvira jai – Daiva viską žinojo apie jos asmeninį gyvenimą ir santykius su vyru. Kupiškėnės šeima, anot jos, nebuvo ideali.
Visi barniai tarp sutuoktinių, pasak pašnekovės, kildavo dažniausiai dėl nepagrįsto S. Butavičiaus pavydo: „Vyras buvo „žiauriai“ pavydus – jam vaidendavosi, kad žmona tik ir ieško progos pabėgti pas bernus. Būdavo ir taip, kad Judita nueina į parduotuvę ir ten pat atvažiuoja vaikinų, iš karto kyla baisus skandalas“.
Nors apie smurto atvejus šioje šeimoje Daiva nieko pasakyti negalėjo, grasinimų iš Sigito lūpų jai visgi teko išgirsti. S. Butavičius, anot jos, yra sakęs, jog sužinojęs apie žmonos neištikimybę ryžtųsi bet kam.
Tačiau Judita, pasak pašnekovės, savo vyro ne itin bijojo: „Šeimoje dažnai kildavo pykčiai, bet Judita dėl jų per daug nesisielodavo. Ji buvo labai stipri – tiek morališkai, tiek dvasiškai. Todėl nenuostabu, kad Sigitas ją galėjo nužudyti miegančią – jis tikras bailys“.
Meilė prigeso
Pačią draugę kalbinta mergina mini tik gerais žodžiais. Anot jos, Judita buvo labai šiltas ir mielas žmogus.
Tik su šeima jai nepasisekė. Pasak Daivos, ne vienas draugas jai siūlė skirtis. Tokių minčių turėjo ir pati Judita, tačiau iki skyrybų nepriėjo.
Būsimąjį vyrą mergina rado dar studijuodama Utenoje. Abu jie gyveno tame pačiame studentų bendrabutyje.
„Iš pradžių gal ir buvo ta meilė. Bet iš tiesų Judita buvo labai savarankiška mergina ir dar nenorėjo savęs varžyti šeimos saitais. Tokį nusiteikimą pakoregavo gimusi dukrelė. O vyras ją labai mylėjo – netgi nesveikai“, – liūdai pasibaigusią meilės istoriją pasakojo mirusiosios draugė.
Gerais žodžiais apie Juditą „Kupiškėnų mintims“ atsiliepė ir buvusi jos auklėtoja Liuda Kopūstienė. Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos mokytoja, prisiminusi auklėtinės mokslo metus, apibūdino ją, kaip ramią, tylią mergaitę. Mokytis Juditai, anot pedagogės, ne itin sekėsi – mergaitė neišlaikė abitūros egzaminų ir neatvyko jų perlaikyti.
„Tai buvo labai rami mergaitė, klasėje jos net nesigirdėdavo. Jei kas ir įžeisdavo, niekada atgal neatsikirsdavo“, – sakė L. Kopūstienė.
Agresyvi žmona
Butavičių šeima po vestuvių kurį laiką gyveno Utenoje, vėliau persikraustė į gimtąjį Juditos Kupiškį. Čia jie vertėsi gana gerai – iš pradžių gyveno motinos Valdos Liolienės namuose, vėliau persikėlė į butą Kraštiečių mikrorajone.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ