Naujausiomis žiniomis, Lietuvoje užregistruota per 250 tūkst. bedarbių – tokie skaičiai iš tiesų gąsdina. Tačiau ne ką lengvesnius laikus išgyvena ir šalies darbdaviai. Pastariesiems tenka milžiniška atsakomybė išlaikant savo turtą, darbuotojus ir viltį, kad krizė kada nors vis tiek baigsis. Mūsų rajono darbdaviams paramą penktus metus siūlo Kupiškio darbdavių klubas, kuris neseniai antrai kadencijai išsirinko prezidentą – ūkininką Zigmantą Aleksandravičių. Savo ūkį iki šiol puikiai valdęs vyriškis žino verslo sėkmės formulę: reikia daryti tai, kas įmanoma, ir prašyti Dievo, kad nebaustų.
Nesiseka su valdžiomis
Antrai kadencijai Kupiškio darbdavių klubo prezidentu perrinktas vienas stambiausių Lietuvos ūkininkų Z. Aleksandravičius „Kupiškėnų mintims“ teigė, kad situacija ir šalyje, ir mūsų rajone šiuo metu – itin sunki. Anot jo, dažniausiai gailimasi bedarbių ir menkas algas begaunančių darbuotojų. Tačiau darbdaviams, pasak pašnekovo, dabar keleriopai sunkiau: „Darbdavio pečius slegia didžiulė atsakomybė. Jis, kaip laivo kapitonas, privalo numatyti visus rifus, audras ir tinkamai išvairuoti savo laivą“.
Valdžia, Z. Aleksandravičiaus nuomone, padarė klaidą apleidusi darbdavius – mūsų politikai, anot jo, visiškai neskatino darbo vietų išsaugojimo.
„Rusijos pavyzdys parodė, kaip galima pagreitinti verslo kilimą iš krizės. Ten įmonių, kurios nemažino savo darbo vietų, kurį laiką niekas netikrino ir atleido nuo kai kurių mokesčių“, – pasakojo ūkininkas.
Mūsų šalies verslininkai, pasak pašnekovo, turi daug gerų idėjų, kaip pakelti gyvenimo kokybę Lietuvoje. Tačiau valdžia šiuos žmones retokai išklauso: „Lietuviai darbštūs ir gabūs žmonės, bet mums vis nesiseka su valdžiomis. Pastaruoju metu teko lankytis Singapūre – gyvenimo sąlygomis gamta šios šalies neapdovanojo, tačiau žmonės čia gyvena puikiai. Ir tai vieno protingo vadovo dėka“.
Gerų sumanymų turi ir mūsų rajono darbdavių klubas. Juos dažnai išsako vietiniams valdininkams, stengiasi ką nors patarti planuojant kitų metų biudžetą.
Nuo bankroto – neapsaugoti
Tačiau nemažos paramos šiuo metu reikia ir patiems Darbdavių klubo nariams. Nors didžioji dalis jų šiaip ne taip sugeba skintis kelią į priekį, kai kuriems teko iškęsti skaudžius krizės smūgius.
„Nė vienas nesame apsaugotas nuo bankroto. Pažiūrėkite į kadaise taip liaupsintą bendrovę „Ochoco Lumber“ – visi ten veržėsi dirbti, o jie ėmė ir žlugo“, – apie nenuspėjamą verslo pasaulį kalbėjo Z. Aleksandravičius.
Pats vyriškis jau daugelį metų puikiai valdo savo ūkį. Tačiau ir jis teigė niekada nesąs užtikrintas dėl savo ateities. Apskritai, pasak pašnekovo, žemės ūkyje viskas priklauso nuo Dievo: „Sugebėjimas vystyti verslą – Aukščiausiojo dovana. Bet jis ima ir vieną dieną žmogų nubaudžia. Todėl ir aš pats negaliu sakyti, kad žinau, kaip išlaikyti savo verslą. Tačiau sėkmės formulė, mano nuomone, yra tokia – reikia daryti tai, kas įmanoma, ir prašyti Dievo, kad nebaustų“.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ