Skurdas vis garsiau beldžiasi į mūsų duris. Ir naivu būtų manyti, kad tik Afrikoje žmonės kenčia nuo nepritekliaus ir bado, kai čia pat Lietuvoje praėjusiais metais skurdo kas penktas gyventojas. Dar šiurpiau statistika apibūdina mūsų jaunąją kartą – net trys ketvirtadaliai vaikų auga šeimose, nepatenkančiose į viduriniąją klasę. Be to, nesitikima, kad ir ateityje varguolių atžalos sugebės prasimušti į turtingųjų sluoksnius, nes skurdas jau eina iš kartos į kartą.
Kupiškyje tokius vaikus stengiasi priglausti aštuntus metus čia veikiantis „Vaikų dienos centras“. Pagalbos ranką jiems kartais ištiesia ir geranoriški mūsų rajono gyventojai.
Nupirko drabužių
Skurdo problema nerimą kelia visoje Europos Sąjungoje – paskaičiuota, kad nepriteklių kenčia per 80 mln. jos gyventojų. Todėl kiti metai skelbiami Europos kovos su skurdu metais.
Nelengvas mūšis su šia gyvenimo negerove laukia ir mūsų valstybės. Statistikos duomenimis, 2008 metais skurdo rizikos lygis mūsų šalyje siekė 20 procentų – žemiau skurdo ribos gyveno apie 672 tūkst. lietuvių. Šie rodikliai, lyginant su ankstesniaisiais metais, išaugo.
Su skurdu kovoti bando ne viena mūsų šalies organizacija. Šiuo tikslu vyksta daugybė didesnių ar mažesnių renginių bei akcijų. Tačiau kartais efektyviausia parama skurstančiajam – tiesiog nuoširdus kito žmogaus dėmesys ir palaikymas.
„Manau, nereikia laukti akcijų ar kitokių renginių, kad padarytum kažkam gerą darbą. Kartais tyliai gali padaryti žymiai daugiau“, – su „Kupiškėnų mintimis“ kalbėjo mūsų miesto gyventoja Diana, kurios noras padėti vaikui, iš sunkiai besiverčiančios šeimos, išaugo į tam tikrą gerumo akciją.
Moteris pasakojo, kaip jos akį neseniai patraukė kaimynystėje auganti aštuonmetė mergaitė. Mažylė, pasak pašnekovės, retkarčiais pakalbindavo kieme lakstantį jų šunį: „Iš to, kiek mums teko bendrauti, žinau, kad mergaitės šeima sunkiai verčiasi – mama bedarbė, tėtis lyg ir kartu nebegyvena. Pati esu motina ir matau, kaip šitas vaikas eina į mokyklą: rūbeliai švarūs, bet jau išaugti ir nudėvėti. Turbūt ir bendraklasiai iš jos pasityčioja…“.
Todėl Diana panoro nors šiek tiek padėti mažajai kaimynei ir nusprendė jai nupirkti naujų drabužių. Be to, šia idėja moteris užkrėtė ir daugiau žmonių. Pirkdama megztinį turguje apie savo sumanymą ji prasitarė pardavėjai ir ši pasisiūlė prisidėti. Prekybininkė mergaitei padovanojo džemperį ir kelnes.
Drabužių gavusi aštuonmetė, pasak pašnekovės, truputį kuklinosi, tačiau širdyje labai džiaugėsi. Nepyko ant dukrą aprengusių moterų ir mergaitės mama. Ji padėkojo kaimynei už geraširdiškumą.
Trūksta informacijos
„Labiausiai šioje situacijoje mane nustebino tai, kad yra ir daugiau žmonių, norinčių padėti kitiems. Po šio įvykio supratau, jog norėčiau ir toliau remti skurdžiai gyvenančias šeimas – jei ne pinigais, tai bent darbais. Tik nežinau, kur man galima būtų dėl to kreiptis“, – iniciatyvos padėti žmonėms nestokojo kupiškėnė.
Būtent informacijos trūkumas, pasak VO „Gelbėkit vaikus“ pirmininkės ir pedagogės Skaistutės Paulauskienės, vis dar kliūtis gelbstint mūsų tautiečius nuo smurto, patyčių ir skurdo. Žmonės, anot jos, norėtų paaukoti maisto ar drabužių, bet dažnai nežino, kur kreiptis.
„Iš tiesų labdaringai veiklai labai trūksta reklamos. Gal žmonės ir girdi kažkokią informaciją, bet ne visada į ją atkreipia dėmesį. Tačiau padėti norinčiųjų, manau, tikrai yra – žmonės dažnai manęs teiraujasi apie labdaringą veiklą“, – sakė pašnekovė.
O prisidėti prie paramos skurstantiems mūsų rajone siūlo ne viena organizacija. Čia labdarą organizuoja „Caritas“, Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija.
Centre jaučiasi lygūs
Neturtingų bei asocialių šeimų vaikams padeda VO „Gelbėkit vaikus“ Kupiškio skyriaus įsteigta Všį „Vaikų dienos centras“. Keturis padalinius visame rajone (Kupiškyje, Noriūnuose, Subačiuje ir Adomynėje) turinti įstaiga po pamokų priglaudžia 60 auklėtinių. Daugiausia tai – pradinių klasių mokiniai iš asocialių arba neturtingų šeimų.
Į centrą ateinantiems vaikams, pasak šios įstaigos direktorės Ingridos Tubelienės, reikalinga ir moralinė, ir materialinė pagalba. Auklėtiniai čia kiekvieną dieną gauna maisto, su jais bendrauja rūpestingi darbuotojai, vyksta įvairios akcijos ir renginiai.
„Mūsų centre vaikams tikrai patinka: čia šilta, saugu, yra internetas, vyksta įdomi veikla. Tokia aplinka – tikra priešingybė jų namams. Mes reguliariai lankome auklėtinių šeimas ir matome, kokiomis sąlygomis jie priversti gyventi. Didžiulis skurdas, ypač kaime, supa mūsų vaikus“, – apie savo įstaigos ugdytinius kalbėjo pašnekovė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ