Sunku rasti šalies gyventoją, kuris būtų patenkintas Seimu ar Seimo nario darbu. Jeigu prieš rinkimus kandidatai nėrėsi iš kailio stengdamiesi įtikti savo rinkėjams ir žadėjo narsiai ginti visų žmonių interesus, tai dabar situacija pasikeitė. Didžiausios aistros ir kovos Seimo posėdžiuose verda ne dėl tautos, o dėl pačių seimūnų gerovės. Trypdami kojomis ir švilpdami Seimo nariai nenorėjo pritarti savo parlamentinių išlaidų bei atlyginimų mažinimui, teigdami, kad taip jie atskiriami nuo rinkėjų. Apie Seimo narių bendrystę su rinkėjais kalbinome Seimo pirmininkės pavaduotoją Raimondą ŠUKĮ.
Ar sutinkate su požiūriu, kad mūsų šalies bėda yra ne tik ekonominiai sunkumai, bet ir prastas šalies valdymas?
Tada mes turėtume kalbėti apie daugelio pasaulio valstybių prastą valdymą. Apie tai kol kas Lietuvoje nekalbama. Dabartinė padėtis mūsų šalyje siejama ne su valdymo, o su ekonominėmis problemomis. Ekonominę krizę išgyvena visos pasaulio valstybės, todėl nemanau, kad turime tai sieti su valstybės valdymu. Lietuva būdama nedidelė valstybė pasaulio ekonomikos prasme, negalėjo krizės išvengti, kad ir kaip bebūtume šalį valdę. Ar tinkamai buvo krizei pasiruošta, galime diskutuoti. Čia gal būt yra valdymo kokybės trūkumas.
Tačiau kalbant apie valdymą matyti, kad ir dabar nėra vienybės sprendžiant kai kuriuos klausimus. Seimo pirmininkės iniciatyva mažinti parlamentines išlaidas buvo sutikta ne vienareikšmiai. Kodėl taip nutiko?
Šis klausimas buvo labai sureikšmintas. Dabar atrodo, lyg tai būtų viena didžiausių visų valstybės problemų, jog Seimo nariai gauna per didelę algą ir skiriamos per didelės sumos parlamentinei veiklai. Tie pinigai valstybės bendros ekonominės situacijos neišgelbės. Lyginant su kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentarų atlyginimais, mūsiškių darbo užmokestis vienas mažiausių. Parlamentas Seimo narių atlyginimus mažino jau tris kartus. Jie sumažėjo 36 procentais.
Sumažinus parlamentines išlaidas vis tiek reikia ieškoti balanso, kad rinkėjui Seimo narys būtų pasiekiamas. Turi išlikti Seimo nario bendravimas su rinkėjais, galimybė priimti skundus, išlaikyti biurus bei padėjėjus.
Kitas dalykas, solidarumas ir sunkmečio naštos prisiėmimas aukščiausiu lygiu, kuris labiau reikšmingas moraline, o ne finansine prasme. Kai parlamentarai balsuos už pataisas dėl pensijų, motinystės pašalpų mažinimo, bus sudėtinga moraliai paaiškinti, kodėl patys Seimo nariai nesolidarizuojasi su kitais.
Bet yra ir kita medalio pusė. Ar neatsiras kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, sumažinus atlyginimus ne tik Seimo nariams, bet ir Seime dirbantiems padėjėjams, teisininkams, ekonomikos ir kitų svarbių sričių specialistams? Ar dėl to dar labiau nenukentės įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo kokybė?
Koks yra optimalus Seimo nario padėjėjų skaičius, buvo diskutuojama jau seniai. Šiuo metu nuo patvirtintų lėšų, skiriamų Seimo narių darbo užmokesčio fondui, padėjėjams skirti trys etatai. Seimo pirmininkė siūlo sumažinti patarėjų skaičių iki dviejų.
Atlyginimai negali būti mažesni nei numato įstatymai. Yra Valstybės tarnybos įstatymas, jo priedai, kuriuose numatytos priskirtinų pareigybių kategorijos, kurioms priklauso ir Seimo narių padėjėjai. Todėl jų atlyginimas negali būti kitoks, nei kitur dirbančių ir turinčių tą pačią kategoriją darbuotojų.
Šiandien dauguma Seimo narių padėjėjų turi minimalią A 11 kategoriją. Nereikia pamiršti, kad dalis Seimo narių yra išrinkti daugiamandatėse apygardose. Jų rinkimų apylinkė, vaizdžiai tariant, yra visa Lietuva, todėl sprendžiant seimūnų padėjėjų skaičių reikia atsižvelgti į daug aplinkybių. Konstitucinis Teismas ne kartą aiškino, kad visų parlamentarų teisės ir pareigos yra vienodos ir jie atstovauja ne vienai konkrečiai rinkimų apylinkei, o jų veikla turi būti visos tautos ir valstybės interesų labui. Jeigu parlamentaras kažkokius sprendimus nori „prastumti“ vienos apygardos labui, yra antikonstituciška, to neturėtų būti. Deja, dažnai mūsų parlamentarai tai pamiršta.
Pastaruoju metu Parlamento veikla siejama su skandalais, o ne su konkrečiais darbais. Kiek nedrausmingus parlamentarus gali drausminti parlamento komisijų sprendimai?
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ