Kupiškietė Pranė Brazdžiuvienė įprato, jog rudenį jos nedideliame darže Griciūnų kaimo palaukėje pūpsotų keletas moliūgų, geltonų ar dryžuotų cukinijų.
Pernai ši moteris iš ten namo į miestą buvo parsigabenusi net per keturiasdešimt kilogramų svėrusį geltoną moliūgą.
Pašnekovės tvirtinimu, praėjusią vasarą šios daržovės jos lauke užaugo mažesnės, ir apskritai jų buvo užmegzta nedaug. Tačiau vis tiek turi kuo pasigrožėti: vienas oranžinės spalvos moliūgas sveria penkiolika kilogramų, kiti – perpus lengvesni.
Nors moliūgų minkštimu galima paįvairinti blynų, obuolienės skonį, tačiau P. Brazdžiuvienei patinka iš šios storžievės išskobtos daržovės padaryti palangės puošmeną, labiausiai tai ažūrinę žvakidę.
Pasitaiko, jog tokios augalinės puošmenos prieš Kalėdas prireikia ir kurios nors parduotuvytės darbuotojoms.
P. Brazdžiuvienė sakė, jog keliolikos kvadratinių metrų daržiuką prie mažos trobelės mieste kitaip negu kastuvu ir negalėtų įdirbti, tačiau kitokios išeities kartais neturi ir kaime. Todėl pamąsto ir apie tai, jog per daug vargo su tokia daržininkyste. Tačiau nėra jai skanesnių daržovių už pačios išaugintas, patinka ir tie netikėtumai su derliumi. Šiemet, pavyzdžiui, su priežiūra labai įtiko viengalviams svogūnams, gerai mezgė agurkai.
Ne tik apie anūkių Erikos ir Juditos mokslus, bet ir apie ūkiškus reikalaus P. Brazdžiuvienei tenka pasikalbėti ir su dukra Vita, gyvenančia Maugaruose ir važinėjančia į darbą Kupiškyje. Ji mieste su neįgaliu sūnumi gyvenančią mamą aprūpina ir pieno produktais.
Pačiame Kupiškio senamiesčio centre gyvenanti P. Brazdžiuvienė sakė, jog neturi per daug laisvalaikio ir pasibaigus žemės darbams, nes yra bažnyčios choristė, lanko „Bočių“ choro repeticijas.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ