Šeštadienio laikraščio numeryje rašėme, kaip atvykėliai iš kitų rajonų, mūsų rajono elitas, nestokodami išmonės savaip „gražino“ prieigas prie Lėvens tvenkinio, o dėl to įstatymų ir kitų dokumentų labirintuose dar ir šiandien knaisiojasi prokuratūros darbuotojai, įvairios tikrintojų komisijos.
Pamatę, kaip sekasi vienai pusei, išklausėme ir kitą, be kurios iniciatyvos atkreipti visuomenės dėmesį, atsakingų institucijų darbuotojų parašų bei leidimų, įstatymų subtilybių, nieko nebūtų įvykę.
Gynė viešąjį interesą
Jau kuris laikas Tarybos narys Dangirdas Mikšys ir kupiškėnas Virginijus Sankauskas miestelyje vadinami visokiausiais epitetais. Vieni jų veiksmuose įžvelgia donkichotiškumo, kiti savireklamos, dar kiti – naivumo apraiškų. Kaip ten bebūtų, apie tai, kaip D.Mikšys dėl netinkamai vykdomo Kupiškio marių kraštovaizdžio formavimo, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į įvairiausias institucijas, ne kartą rašėme. Šį kartą pilietiškai nusiteikę šie vyrai, kaip sakoma, griebė jautį už ragų – dėl minėtų pažeidimų savo vizitais nevargino Panevėžio apskrities Kupiškio rajono Žemėtvarkos skyriaus ar paties mero. Raštus siuntė tiesiai į sostinę. Kol kas vyksta tik susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos Generaline prokuratūra, kuri atlikusi tyrimą, ir nustačiusi daugybę įvairių pažeidimų nusprendė, kad tai tik formalūs, nesukėlę neigiamų pasekmių dalykai.
D. Mikšys ir V. Sankauskas nenurimo ir šiais metais birželio mėnesį Kupiškio r. apylinkės prokuratūrai pateikė dar vieną skundą dėl buvusio rajono vyr. architekto Vidmanto Buzo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Pastaroji skundą persiuntė rajono policijos komisariatui.
Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Egidija Šeškuvienė nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal gautą šių kupiškėnų skundą. Viena iš atsisakymo priežasčių – suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, nes įvertinus duomenis, nustatyta, kad nusikalstama veika galimai įvykdyta 1990 metais, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėję aštuoneri metai.
Pasak D. Mikšio, dabar pradėtos statybos prie Kupiškio marių dar neturi senaties termino, tačiau žmonės randa kitų įstatymo spragų, ir vėl akivaizdžiai demonstruodami savo galią ir valią, gadina marių kraštovaizdį.
„Ko gero, nebe toli tie laikai, kai prie Kupiškio marių galėsime tik parašiutu nusileisti, nes prieiti bus neįmanoma, – sakė rajono Tarybos narys. – Mūsų vaikams ir anūkams šis gamtos kampelis bus tik neįžengiama vietovė“.
Pašnekovas sakė, kad pradėjus jam intensyviai domėtis statybomis prie marių, jis sulaukė grasinimų telefonu, kad nekištų nosies kur nereikia. „Tokie grasinimai manęs neišgąsdins, ir toliau ginsiu viešąjį interesą, – sakė D. Mikšys. – Visi tie telefoniniai skambučiai tik dar kartą patvirtina, jog ne viskas yra teisėta ir švaru tose statybose, kaip viešai teigiama. Ko gero, ne visi ūkinei ir statybų veiklai gauti leidimai yra teisėti“.
Be leidimo – tik dviratį
Pasak rajono vyr. architektės Euchridos Sipavičienės, visa žemė prie Kupiškio marių yra žemės ūkio paskirties. Kol nėra rajono bendrojo plano, tos paskirties keisti negalima. Tačiau norint ten susiręsti namuką, reikia pirkti žemės ūkio paskirties žemę iš savininkų, tapti ūkininku, pasidaryti žemėvaldos projektą, kuriame būtų nurodyta ūkininko sodybos vieta.
„Yra tam tikri apribojimai, kurių laikosi visi norintys statyti namus prie marių, – sakė vyr. architektė. – Statyti galima 100 metrų atstumu nuo vandens, jeigu nėra jokio šlaito, o jeigu yra šlaitas, tai nuo jo krašto ribos turi būti 50 metrų“.
Pasiteiravus, kokį plotą prie marių užima rekreacinė teritorija, išgirdome atsakymą, kad tai sudaro 70 hektarų. Minėta Antano Petrausko sodyba yra taip pat rekreacinė teritorija (apie tai rašėme šeštadienio numeryje), kurioje pastatytas elingas su gyvenamosiomis patalpomis. Ir niekam – jokiems atsakingiems pareigūnams tai nekliūva.
Pasak E. Sipavičienės, tikimasi per metus parengti rajono bendrąjį planą, tada bus galima plėsti teritorijas statybai. Prijungus Aukštupėnų kaimą prie miesto, ko gero, tai bus geriausias variantas miesto plėtrai. Šiuo metu yra tik miesto bendrasis planas. Rajono bendrojo plano nėra.
„Be leidimo pasistatyti galima tik dviratį, pastatų net ir laikinų – ne“, – sakė architektė.
Žemės dokumentai – nepriekaištingi
Pasak Kupiškio r. Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Marijos Bidlauskienės, servitutai pakrantės apsaugos juostose yra nenustatomi. Žemės įstatymo 21 straipsnio 10 dalies 1 punktas sako, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti prieiti kitiems asmenims prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis. Yra sudaryti tam tikri planai, kuriuose nurodytas pakrantės apsaugos juostų plotis. Jis gali būti nuo 5 iki 20 metrų. Ši nuostata į nuosavybės dokumentus neįrašoma, tačiau galioja visiems be išimčių.
2007 metais žemėtvarkos skyrius buvo pateikęs paklausimą, ar reikalinga nustatyti servitutus pakrantės juostose, ir gavo atsakymą iš Nacionalinės žemės ūkio tarnybos, kuriame pacituotas tas pats Žemės įstatymo straipsnis.
„Kalbos, kad marios yra neprieinamos – nieko vertos, jokios žemės iš savininkų išpirkti nereikia, nes yra įstatymas, kuris viską sustato į savo vietas. Žemės savininkai privalo vykdyti įstatymą – prieigos prie vandens turi būti prieinamos visiems“, – sakė M. Bidlauskienė.
Pasak M. Bidlauskienės, remiantis Vyriausybės nutarimu, 1998-04-30 buvo patvirtintas mūsų rajono rekreacinių teritorijų sąrašas, kuris pateiktas projektuotojams, kad į savo projektus įrašytų pataisymus, jog šiose teritorijose nieko daryti negalima. Visos rekreacinės teritorijos yra išpirktos, nieko neleistino jose nėra pastatyta.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ