Nuo lapkričio 2-osios kaimuose gyvenantys žmonės pajus dar vieną naujovę savo kailiu. Mūsų rajone iš dvylikos lieka tik penki paštai: Kupiškio, Skapiškio, Subačiaus, Noriūnų ir Šimonių. Visi kiti uždaromi. Vietoj jų gyventojams paslaugas teiks kilnojamieji paštai.
Patalpos primena pokario laikus
Nuvykę į kaimo paštus, ten dirbančiųjų pasveikinti su profesine švente – Pasauline pašto diena, buvome sutikti toli gražu ne šventiškai nusiteikusių darbuotojų. Liūdni pašto darbuotojų veidai ne tik dėl to, kad dauguma dirba jau paskutines savaites, bet ir dėl blogų darbo sąlygų, nežinios, kuri laukia būsimųjų bedarbių.
Palėvenėlės pašte kalbinta jo viršininkė Regina Svetlauskienė sakė, kad iki lapkričio antrosios dar dirbs šiame pašte, o vėliau – kilnojamajame, kuris aptarnaus kelių kaimų gyventojus. Patalpa kūrenama krosnimi, tačiau kol kas šildymo sezonas dar neprasidėjęs, todėl norėdama nors kiek per tas kelias valandas sušilti, moteris nusižengdama taisyklėms visgi truputį krosnį užkuria.
Antašavos paštas glaudžiasi buvusio dvaro pastate. Pasak jo viršininkės Silvijos Muralienės, jeigu ne krosnis ir prie jos stovinti „buržuika“, dirbti būtų neįmanoma. Čia taip pat šildymo sezono laiką padiktavo ne valdžios nurodymas, o pati gamta. „Buvo likę nuo praėjusių metų malkų, todėl ir kūrename, – sakė S. Muralienė. – Jeigu nekūrentume, tai nepasėdėtume tokioje patalpoje. Kur dėsis laiškininkai, kai nebebus patalpų, dar neaišku, nes pašto mašina Antašavoje žada stovėti apie 20 minučių“.
Ko gero, pats netikėčiausias ir akivaizdžiausiai parodantis Lietuvos pašto valdžios rūpestį darbuotojais buvo apsilankymas Juodpėnų pašte. Ten dirbanti Stasė Jurevičienė sakė, kad dėl nepakeliamo šalčio jau ir be atleidimo lapelio būtų daugiau nebedirbusi.
Kita problema – saugumas. „Kai tiek daug visur nusikaltimų, labai nejauku sėdėti vienai didžiulio namo kambarėlyje“, – guodėsi moteris. Paklausta, kokios apsaugos priemonės šiame pašte, darbuotoja parodė, kaip veikia apsaugos pultelis. Užpuolimo atveju tikėtis pagalbos tikriausiai neverta, nes paspaudus pultelį, jo pypsėjimas jau vos girdisi už durų…
Salamiestyje 19 metų išdirbusi Nijolė Bartaševičienė sakė, kad šio pašto taip pat nebeliks, nes čia užsuks kilnojamasis paštas ir gyventojų lauks tik keliolika minučių. „Suprantu, kad tokiomis sąlygomis, kokios dabar yra, dirbti neįmanoma, nes darbe pabuvus pusdienį nuo šalčio kaulus gelia. Elektra irgi nepasišildysi patalpos. Mėnesio limitas – 50 kilovatų. Tai pakanka tik elektros lemputėms, o ne šilumai, – kalbėjo N. Bartaševičienė – Kito darbo dirbti nemoku, nes visą laiką dirbau pašte, todėl kaip bus – nežinau“.
Visi kalbinti kaimų pašto darbuotojai tvirtino, kad jiems buvo siūlomas darbas rajono centre, tačiau jau vien važinėjimas į darbą ištuštintų beveik visą atlyginimą: „Kažkoks pasityčiojimas iš mūsų. Visiems siūlė darbą, jau iš anksto žinodami mūsų atsakymą, kad už tokį užmokestį ir tokiomis sąlygomis dirbti būtų neįmanoma. Pinigų neliktų net duonai nusipirkti“.
Žmonėms paštas reikalingas
Adomynės pašto viršininkė Dalia Indriūnienė sakė, kad ji taip pat nuo lapkričio lieka bedarbė. Nors dėl šios įstaigos išlikimo žmonės rinko parašus, niekas į tai neatsižvelgė. „Teikiame daug paslaugų, tik elektroninių perlaidų nepriimame, nes nekompiuterizuota darbo vieta, – sakė pašo viršininkė. – Žmonėms esame reikalingi, tačiau teigiama, kad dirbame nuostolingai, o kaip bus su tuo kilnojamuoju paštu – niekas nieko konkrečiai nežino. Kalbama, kad jis čia užsuks nuo Skapiškio pusės, ir stovės 20 minučių, per kurias ir suteiks paslaugas“. Prakalbus apie numatomą lėšų taupymą, moteris sakė, kad nelabai tas taupymas matyti. Nereikia būti dideliu ekonomistu, kad paskaičiuotum kai kurių pertvarkų „naudą“. Po etatų mažinimo liko du laiškanešiai, iš kurių vienam moka už kurą, automobilio nuomą ir ta dviejų laiškininkų dabar gaunama alga labai panaši į prieš tai dirbusių trijų – skirtumas tik tas, kad vienas žmogus papildė bedarbių gretas.
Visų aplankytų paštų viršininkės tvirtino, kad gyventojai naudojasi jų teikiamomis paslaugomis, čia ne tik susimoka mokesčius, užsiprenumeruoja laikraščius, bet kai kur gali ir išsigryninti pinigus.
Kol kas laiškininkų ši pertvarka nepalies, tačiau kur jie turės laukti atvykstančių mobiliųjų paštų, neaišku. Stovėti lauke žiemos metu – ne pats išmintingiausias sprendimas „gerinant“ darbo sąlygas. Dabar šie pašto darbuotojai bent jau nuo vėjo turėjo kur pasislėpti ar puodelį karštos arbatos išgerti, o kaip bus nuo lapkričio – nežinia.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ