Bruzdėjimai rajono kultūros centre vyko jau senokai. Darbuotojai ne kartą yra pareiškę nepasitenkinimą šio centro administracijos veikla. Tačiau dabar tylūs ar garsesni pasikalbėjimai apie prastą padėtį šioje įstaigoje virto oficialiu kreipimusi į rajono Savivaldybės merą ir prašymu imtis veiksmų, kad nebūtų žlugdoma kultūrinė veikla rajone.
Merui adresuotame rašte pateikiama nemažai kultūros centro neprofesionalios veiklos pavyzdžių ir prašoma, kad J. Jarutis imtųsi iniciatyvos, jog centro administracija viešai ir skaidriai informuotų kultūros darbuotojus apie finansinę situaciją įstaigoje; kokie yra priimami finansiniai sprendimai, liečiantys dirbančiųjų interesus, kad būtų šiais klausimais tariamasi su visais darbuotojais; kad būtų viešai paskelbtos audito, vykusio šių metų birželio mėnesį, išvados; pristatytas veiksmų planas rastiems trūkumams šalinti; kad kultūros centro administracija skubiai ruoštų ir visuotiniame kultūros centro darbuotojų susirinkime pristatytų finansinio įstaigos išlikimo planą; kad viešai kultūros centro lentoje pateiktų patalpų nuomos įkainius ir visų kitų paslaugų įkainius; įvestų skaidrią tvarką centro ūkio dalyje.
Nežinia dėl ateities
Pakalbintos ofiacialų kreipimąsi pasirašiusios kultūros centro renginių režisierė Vilija Morkūnaitė ir etnografė Alma Pustovaitienė „Kupiškėnų mintims“ sakė, kad kultūros darbuotojus visų pirma kamuoja visiška nežinomybė dėl ateities. Dabar centro darbuotojai tik pirmą kartą negavo iki šiol normaliai gauto atlyginimo, bet tai buvo paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę.
Darbuotojos sakė, kad direktorius Rapolas Lukoševičius visiškai su žmonėmis nesikalba apie ateitį, neteikia jokios informacijos. Kalbama tiesiog apie bet ką, nesinaudojant jokiais dokumentais ar kitais informacijos šaltiniais.
Tuo metu, kai vyko darbuotojų susirinkimas, kuriame buvo raginama viešai spręsti kylančius klausimus, direktorius irgi visai nebuvo linkęs diskutuoti apie reikalo esmę, o tiesiog nukrypo į kažkokius asmeniškumus, neturinčius jokio ryšio su svarstomu reikalu.
Kalbintoms moterims susidaro įspūdis, kad direktorius kultūros centre elgiasi kaip privačioje artelėje, kurioje jis tvarkosi kaip namuose. Centre jokios veiklos nėra visiškai reglamentuotos. Neaišku, kokios yra atskirų darbuotojų kompetencijos ribos. Pavyzdžiui, ūkio dalies vedėja yra pasidariusi didžiule viršininke, kuriai, atrodo, tarnauja visi kūrybiniai darbuotojai.
Nesusipratimas dėl apgyvendinimo
Direktoriaus nenoras kalbėtis su darbuotojais darbo reikalais priveda prie absurdiškų situacijų. V. Morkūnaitė prisiminė neseniai įvykusį incidentą per paskutinę „Lingaudalos“ šventę.
Režisierė pasakojo, kad vieni iš festivalio rėmėjų buvo bendrovė „Teo“. Ši įmonė festivalį rėmė ne tik finansiškai, bet ir dalyvavo šventėje su savo autobusu, ekranu.
Kai buvo tariamasi dėl kelių „Teo“ darbuotojų apgyvendinimo, V. Morkūnaitė „Teo“ atstovei sakė, kad problemų dėl apgyvendinimo neturėtų būti. Mat režisierė žinojo, kad kultūros centre yra kur apgyvendinti svečius ir tai yra praktikuojama.
Tačiau paskutinėmis dienomis režisierei pasidomėjus, ar valytojos yra pasirengusios deramai paruošti patalpas nakvynei, netikėtai paaiškėjo, kad vietos nėra. V. Morkūnaitei tai pareiškė R. Lukoševičius, paaiškinęs, kad čia miegos jo draugai lenkai. Kai režisierė paklausė ar tie lenkai yra oficialios delegacijos nariai, direktorius jai atšovė, kad jie yra jo paties draugai.
V. Morkūnaitės paklaustas, kodėl apie tai nebuvo iš anksto informuota, R. Lukoševičius arogantiškai atrėžė, kad tai jam visiškai neprivalu daryti. Vadinasi, valdiškose patalpose direktoriaus svečiams yra suteikiama pirmenybė prieš oficialius rajono svečius…
Ir V. Morkūnaitė, ir A. Pustovaitienė tokių gražių faktelių papasakojo ir daugiau, bet visų jų juk nesurašysi.
Pasak moterų, direktorius yra įtikėjęs, kad jo pavaldiniai yra lyg šiukšlės, su kuriais galima visiškai nesiskaityti.
Vizijos nėra ir jos neieškoma
Kultūros darbuotojoms liūdna yra ir tai, kad kultūros centro direktorius visiškai neieško kelių, kaip išbristi tiek iš ekonominės, tiek iš kūrybinės duobės. Įvairiose respublikinėse ataskaitose, kur nurodomi atskirų rajonų ateities darbai, ties Kupiškio pavadinimu dažniausiai plyti baltos dėmės.
Moterims atrodo, kad kultūros centras jau pasiekė dugną. Jis seniai nebėra joks traukos centras. Esant tokiai situacijai, darbuotojai irgi praranda motyvaciją dirbti.
Rajono meras J. Jarutis praėjusią savaitę sudarė komisiją anksčiau spaudoje paminėtiems faktams apie kitą kultūros centro direktoriaus R. Lukoševičiaus veiklą ištirti. Matyt, ta pati komisija galėtų pasidomėti ir tuo, kaip direktorius vykdo savo tiesiogines pareigas. Vaizdelis būtų visapusiškesnis.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS