Paprastų žmonių užmačios irgi suteikia valdininkams rūpesčių. Antai keliolika miestelėnų, taip pat ir iš seniūnijų bet kurią dieną atvykstantieji žmoneliai su nedraudžiamomis pardavinėti gamtos gėrybėmis ar šiaip kokiais mažmožiais, žvalgosi vietos, kurioje galėtų jomis prekiauti.
Glaudžiasi prie parduotuvių
Prie šitos problemos, pasak rajono Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos Marijonos Pečkuvienės, tenka vis sugrįžti. Senesnieji miesto gyventojai atsimena mažąją turgavietę Vilniaus gatvėje, vėliau ji buvo iškelta į Povilo Matulionio gatvėje sumūrytą paviljoną.
Turgelis Vilniaus gatvėje buvo vietoje, – dalijosi prisiminimais pašnekovai. Esą pro jį eidavo daug žmonių, nes čia pat buvo ir poliklinika. Gi naujajame paviljone P. Matulionio gatvėje prekyba merdėjo, nes jau atokiau nuo miesto centro. Todėl prekiautojai ėmė glaustytis parduotuvių pasieniuose.
Miesto viešosios tvarkos prižiūrėtojai bandė juos iš tų pakampių išgainioti, bet prekeiviai ir vėl sugrįždavo atgal, teisindamiesi, kad ir jų darbo vietos turi būti prie judraus žmonių tako. Į tokį smulkiųjų prekeivių gėlėmis, vaisiais, uogomis, grybais, medumi, mezginiais ir nėriniais užsispyrimą teko atsižvelgti.
Prekiauja ne tik gėlėmis
Pastarasis rajono Tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintos vietos smulkiajai prekybai mieste, priimtas 2007 metų birželio 28 dieną. Šiame dokumente numatyta, jog Vytauto gatvėje prie trečiojo namo leidžiama prekiauti tik gėlėmis, jų augintojams taip pat nedraudžiama įsikurti ir Gedimo gatvės 36 namo poilsio aikštelėje, o tomis dienomis, kai gėlių paklausa itin didelė, jomis leidžiama prekiauti ir prie Gedimino gatvės 32 namo.
Tinkama vieta randama ne iš karto
Sakoma, jog už bet kurį aplinkos architektą geriausiai teritoriją suplanuoja patys gyventojai, todėl reikia pirmiausia leisti jiems išminti takus.
Kupiškiečiai mažieji prekybininkai jiems tinkamiausias vietas irgi renkasi patys. Tad miesto centre jie įsikuria Vytauto gatvės pradžios kairiojoje pusėje, taip pat telkiasi kuo arčiau „Kupiškėnų turgaus“, žodžiu, ten kur daugiausia susiburia žmonių.
Tačiau pastaruoju metu redakcijos darbuotojai ir vėl sulaukia interesantų jau ne kartą gvildenta tema: negi taip sudėtinga Savivaldybės administracijai pasirūpinti, jog tinkamoje vietoje smulkiesiems prekeiviams ir jų klientams būtų Kupiškyje ir oficialus mažasis turgelis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ