Tie, kurie domitės Kupiškio krašto kultūra, istorija, veikiausiai žinote ne vieną faktą, asmenybę, reiškinį ar vietovę vertą aprašymo, o gal ir solidesnio įamžinimo, idant mūsų istorinė atmintis išsaugotų kuo pilnesnį, žmonių gyvenimais ir darbais prisodrintą vaizdą.
Manau, niekas negalėtų paneigti, kad Kupiškis stokoja istoriko, kraštotyrininko ar tiesiog neabejingo piliečio dėmesio vertų objektų. Girdime ir matome, kaip profesionaliai šioje srityje darbuojasi kai kurios kultūros įstaigos, pavieniai asmenys ar visuomeninės organizacijos. Visgi gyvenimas pernelyg platus, margas ir turiningas, kad visiems svarbiems įvykiams aprėpti užtektų tų menkų pajėgų. Kalba eina ne vien apie jau įvykusių kultūros faktų fiksavimą, bet ir apie gyvą procesą, kurio neatsiejamos dalys esame mes visi – Kupiškio krašto gyventojai, piliečiai. Juk nuo mūsų visų aktyvaus dalyvavimo turėtų priklausyti gyvenamos aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio formavimo tendencijos ir procesai. Mes, visuomenė, turėtume būti aktyvūs viešos diskusijos dalyviai ir talkininkai, saugant nuo užmaršties ar paniekinimo krašto kultūros paveldą pačia plačiausia prasme.
Prieš porą savaičių susirinkome Kupiškio kultūros centre keletas mokytojų ir pamanėme, kad pats laikas telktis ir kitus kviesti į visuomeninį pilietinį sambūrį „Už krašto kultūrą“. Žinau, kad Kupiškyje yra nemažai žmonių, turinčių įdomių idėjų dėl krašto kultūrinio-istorinio kraštovaizdžio puoselėjimo. Šiais moderniais laikais žmonės daug keliauja, įgyja įdomios patirties, dalijimasis ja gali praturtinti visų mūsų patirtis ir gyvenamą aplinką.
Iš nuogirdų esame girdėję, kad planuojama L. Stuokos-Gucevičiaus aikštės rekonstrukcija. Ar su mumis (visuomene) tarsis, kokią mes ją norėtume matyti? Ar turėsime galimybę siūlyti savas idėjas, diskutuoti su projekto rengėjais?
Kai reikia kupiškėnams „plunksnas pasipūstyti“, tuomet prisimename seserų Glemžaičių vardus, bet iki šiol neturime nė mažiausios gatvelės pavadintos Jų vardu, nors spaudoje apie šią problemą buvo rašyta jau pernai. Keista, kad Kupiškio etnografijos muziejaus kolektyvas nepamąstė apie seserų Glemžaičių vardo suteikimą muziejui, juolab kad jo pradžia siejama būtent su kruopščiu ir pasišventusiu šių moterų darbu, kultūros vertybių kaupimu ir saugojimu. Gal būtų puiki proga šią „neteisybę“ atitaisyti po muziejaus rekonstrukcijos?
Tai tik keletas kultūros „aktualijų“. Temų diskusijoms gali atsirasti kur kas daugiau.
Tad, gerbiami piliečiai, laisvi laisvos šalies gyventojai, jei turite idėjų, trokštate prasmingos veiklos – ateikite į Kupiškio kultūros centrą rugsėjo 29 d., 17 val. Minėdami Mikalinos Glemžaitės vardadienį, pasikalbėsime, ką norime ir galime nuveikti savo krašto kultūros ir visuomenės labui. Susitinkame kultūros centro 2aukšte, 57 kabinete.
Pilietinio sambūrio „Už krašto kultūrą“ iniciatyvinė grupė:
mokytojos Liuda Kopūstienė, Eugenija Sokienė,
Nida Mikšienė, Zita Navarskaitė,
Skaistė Paulauskienė,
Jolanta Kireilytė, kultūros darbuotoja Vilija Morkūnaitė
——-
Autorius: