Apie pagalbos priemones stambioms ir vidutinëms bei smulkioms ámonëms, kuriø imasi Ûkio ministerija, ir bendrà Lietuvos verslo padëtá kalbëjomës su jau tryliktuoju po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo ûkio ministru Dainiumi KREIVIU.
Ðiuo sunkmeèiu sunkiai gyvena ir didelës, ir maþos ámonës. Kodël taip yra, gal mûsø verslininkai nebuvo perspëti apie artëjanèias sunkias dienas verslui ir tinkamai tam nepasiruoðë?
Lietuvoje siauèia ne viena, bet dvi krizës – pasaulinë finansinë krizë ir kita krizë – lietuviðkoji, kurià patys sukëlëme perkaitindami savo ekonomikà. Pasiëmëme per daug kreditø, ir juos panaudojome ávairiø prekiø uþpirkimams, vartojimui. Iðëjo taip, kad uþ skolintus pinigus á Lietuvà prisiveþëme prekiø, uþ jas susirinkome ávairius mokesèius: importo, pridëtinës vertës. Surinktus mokesèius iðdalinome paðalpoms, pensijoms. Taèiau vienà dienà bankai praneðë, kad jau gana ir daugiau kreditø nebus. Dingo prekiø srautas, dingo mokesèiai uþ jas, ir mes nebegalime padengti skolø, o valstybë nebegali mokëti iðmokø.
Tai kokios, jûsø manymu, lietuviðkos krizës prieþastys?
Kalbant apie mûsø ekonomikà, vaizdingai galime pasakyti taip – radome þiguliukà ávaþiavusá á stulpà. Tada mes já iðtraukëme ant kelio, truputá paremontavome ir dabar ið vos vaþiuojanèio bandome padaryti mersedesà. Klausimas, ar pavyks tai padaryti, lieka atviras, nors esu optimistas ir manau, kad viskas bus gerai. Tai bus pasiekta darant visur pertvarkas, kurios neaplenks ir Ûkio ministerijos. Gerokai sumaþës ministerijos departamentø, taèiau atsiras naujø: investicijø ir eksporto, inovacijø, ámoniø geresnës aplinkos departamentai.
Vyksta ir dar vyks socialiniø iðmokø maþinimas, dël to daug nepatenkintø þmoniø, taèiau manau, kad kovo mënesá jau pamatysime pirmuosius ekonomikos kilimo poþymius.
Vyriausybë bando gyventi ið tø pajamø, kurios yra, o pajamos susidaro ið to, kà uþdirba ámonës – daugiausia ið eksporto.
Lietuviðkosios krizës galëjome iðvengti, jeigu buvusi vyriausybë bûtø valdþiusi ðalies ekonomikà. Matant milþiniðkai auganèias prekiø ir nekilnojamojo turto (NT) kainas, reikëjo ávesti NT mokesèius, sugrieþtinti kreditø davimà, kad juos galëtø gauti tik tie þmonës, kurie juos galëjo realiai gràþinti.
Taèiau ir dabar vienas ið jûsø veiklos prioritetø yra ámoniø skatinimas naudotis finansine parama per ávairius projektus. Gal geriau tai daryti ne skatinant skolintis, o priimant palankesnius ástatymus?
Ðiandien ámoniø pagrindinë problema – piniginiø iðtekliø trûkumas. Reikia pirkti þaliavas, mokëti algas, todël didþiàjà dalá apyvartiniø lëðø sudaro paskolos. Jeigu jas atimame, ámoniø veikla stoja, nevyksta prekiø eksportas bei importas, ir pinigai neateina á Lietuvà.
Ekonomika be kreditø negali gyventi, tik tuos kreditus reikia naudoti protingai, ne pravalgyti, kaip darëme iki ðiol.
Iki ðios dienos mokesèiai verslui nebuvo padidinti, nes PVM yra ne verslo, o vartotojo mokestis, kuris gula ant galutinio vartotojo peèiø. Pajamø mokestis buvo sumaþintas, o pelno padidintas 5 procentais, taèiau tai nedavë laukiamø rezultatø, ir, manau, já reikia gràþinti atgal.
Ministerijos Ekonomikos skatinimo plane, eksporto ir investicijø srityje skirta 100 milijonø litø, taèiau sudaryta sutarèiø tik uþ 17,5 mln. litø , o paramos visai nesuteikta. Kodël taip yra?
Iki 80 procentø paramos yra skirta ámoniø reklamai, todël jau dabar vyksta þmoniø ádarbinimas ðioje srityje bei kiti procesai. Paramà ámonës gaus, kai ávykdys numatytus sutarties punktus, – dabar jos viskà vykdo savo lëðomis, o vëliau pinigai bus gràþinti.
Kiek Ûkio ministerija gali kontroliuoti, kad naujos besikurianèios ámonës gautà paramà investuotø, o ne pravalgytø?
Naujos ámonës negali gauti kreditø. Paramà gauna tos ámonës, kurios turi patirtá. Patys maþiausi, tik pradedantys verslà verslininkai, turintys verslo planà, gali gauti INVEG’os (UAB „Investicijø ir verslo garantijos“) garantijà. Turëdami gerø idëjø ir ðiek tiek savo lëðø, jie gali pradëti verslà.
Kitais metais ið europiniø pinigø planuojami keli projektai smulkiam ir vidutiniam verslui remti. Vienas jø – „Burës“, kur pagal pateiktà verslo planà parama sudarys iki 50 tûkstanèiø litø.
Devyniasdeðimt procentø mûsø ðalies ekonomikos sudaro smulkus ir vidutinis verslas, taèiau negalima apleisti ir stambiøjø ámoniø, nes jø vidaus problemos gali greitai virsti nacionalinio masto problema.
Daþnai sakoma, kad verslo sàlygos negerëja, taèiau taip vadinamoje „Saulëtekio“ komisijoje dirba verslo þmonës, kurie teikia pasiûlymus, kaip gerinti verslo situacijà Lietuvoje.
Esate kritikuojami, kad ministerijos vykdoma politika ne visai atitinka realià ðalies ekonominæ padëtá. Ar su tuo sutinkate?
Kritika yra gerai, taèiau ji turi bûti pamatuota. Jeigu matome, kad ðalyje kai kurie ekonominiai rodikliai gerëja, negalime sakyti, jog tai atsitiktinumas. Atsitiktinumø ekonomikoje nebûna. Metø pradþioje mes smigome, o ne leidomës þemyn. Socialinës iðmokos pasiliko ten, aukðtai, nes visi kreditai liko ten. Dabar reikia juos taip pat nuleisti þemyn, o tai jau þmoniø likimai: socialinës iðmokos, pensijos, ir viskas priimama labai skausmingai. Yra du variantai: arba vël skolintis, arba bandyti patiems ið to iðsikapstyti, susitvarkant viduje.
Pasigirdo þiniø, kad uþsienyje kai kurie bankai geranoriðkai nubraukia dalá skolø savo klientams, kad ðie galëtø nors kiek gràþinti skolas. Ar nëra tokiø naujienø ið Lietuvoje esanèiø bankø?
Skolø niekas nenubrauks, nes bankø sektorius yra privatus verslas, taip pat siekiantis pelno. Mes neturime galiø priversti bankus skolinti arba neskolinti, juo labiau, kad bankai yra ðvedø. Ðvedijos centrinis bankas negali priversti bankø skolinti savo lëðø ámonëms arba þmonëms, kurie turi daug kreditø.
Pernai buvo labai populiarûs verslo liudijimai. Nuo ðiø metø, pakilus jø kainoms, sumaþëjo dirbanèiø pagal verslo liudijimus. Kita to maþëjimo prieþastis – dirbantieji su verslo liudijimais neapdrausti nuo nedarbo. Ar nenumatomi pokyèiai ðioje srityje?
Mes – uþ verslo liudijimus, stengsimës, kad jie iðliktø. Jeigu yra toks poreikis, reikës pamàstyti, pasikalbëti su socialinës apsaugos ir darbo ministru. Galbût, ateityje dirbantiems su verslo liudijimais bus draudimas ir nuo nedarbo.
Ar nebus taip, kad geros idëjos tik liks idëjomis. Labai didelë ministrø ir jø komandø kaita – dauguma ministrø dirbo apie metus ir kiekvienas sakë, kad atëjo su geromis idëjomis ir planais, kaip padëti ðalies verslui, taèiau rezultatus matome visi. Nemanote, kad istorija gali pasikartoti?
Per paskutinius socialdemokratø valdymo metus visi dirbo kaip iðmanë, nebuvo vientisumo. Tikiu, kad Seimo dauguma, kurios branduolys yra konservatoriai, ðalá valdys ketverius metus, todël net ir pasikeitus ministrams, perimamumas bus. Gal ðimtu procentø visø savo siekiø neágyvendinsime, bet pakaktø ir 60-70 procentø ávykdyti numatytus darbus, kad pajudëtume ið mirties taðko. Rezultatø teks dar palaukti, nes greitai galima pasiimti tik paskolas ir jas pravalgyti, o rimtai investuojant viskas ateina pamaþu.
——-
Autorius: Nida ÐULCIENË