Taip jau atsitiko, kad per kelias savaites gavome ne vieną informaciją apie tai, kad žinomas rajono vyras, Kupiškio kultūros centro direktorius, vienas iš vietos socialdemokratų lyderių Rapolas Lukoševičius krečia visokius pokštus.
Dėl vienų iš jų vyrui dar teks aiškintis teisme, o už kitus jau nuteisė kaimynai, nutarę viešai prabilti apie Antašavoje gyvenantį ir kai kuriais savo darbeliais juos piktinantį Rapolą.
Kaip statybininkai tapo žiūrovais
Rugpjūčio pabaigoje redakciją pasiekė informacija, kad R. Lukoševičius prie namų Antašavoje statosi priestatą, o statybose dirba nelegalai.
Dabar, kai į oficialių asmenų veiklą žiūrima itin priekabiai, o Vyriausybėje ruošiamas įstatymas, kad už bet kokį nusičiaudėjimą ne vietoje tarnautojas gali netekti darbo, tiesiog negalėjome tos informacijos nepatikrinti. Drauge su Savivaldybės specialiste Dalia Dubenčiukiene nuvykome į Antašavą ir netrukus įsitikinome, kad informacija buvo teisinga.
Priestato statyboje sukosi kokie penki vyrai. Kai paklausėme, kas iš jų yra brigadininkas ar šiaip vyresnysis, vyrai atsakė, kad jis nuėjo į parduotuvę ir netrukus ateis. Teko nukeliauti į netoliese esančią parduotuvę. Joje buvo tik pardavėja. Nei meistro, nei jokio kito pirkėjo ten nesimatė.
Kai grįžome prie statomo priestato, vyrukai pareiškė, kad jų vadas dar neatvyko.
Toliau dar gražiau. Paklausti, ką jie čia stato, vyrai pareiškė, kad jie iš viso nieko nestato. Tiesiog žiūri. Tiesa, betono maišyklės tie žiūrėtojai, kaip sienas aitvarai mūrija, taip ir neišjungė. Matyt, pamiršo.
Po tokių pasišnekėjimų tapo visiškai aišku, kad R. Lukoševičiui priestatą stato nelegalai.
Netrukus paaiškėjo, kad minimomis statybomis domimės ne tik mes, bet ir Valstybinė darbo inspekcija. Tiesa, į Antašavą iš Panevėžio nuvažiavęs vyriausiasis darbo inspektorius rado tik vieną statybose dirbantį žmogų.
R. Lukoševičius inspektoriui aiškino, kad tas darbininkas yra kupiškėnas Rimas Meilus. Jį R. Lukoševičius ne tik maitina, bet ir moka atlyginimą – po keliasdešimt litų per dieną. Jokios darbo sutarties su R. Meilumi nebuvo. Apie tai nebuvo informuota nei „Sodra“, nei kitos suinteresuotos institucijos. Vadinasi, darbo santykiai nebuvo apiforminti ir jokie mokesčiai nebuvo mokami.
Darbo inspekcija jau parengė atitinkamus dokumentus ir juos nusiuntė į teismą.
Ir toliau tvirtina, kad dirbo tik vienas žmogus
Kai mes Kultūros centro direktoriaus paklausėme, kodėl nebuvo sudaryta sutartis ir nemokami mokesčiai, R. Lukoševičius sakė, kad buvo tiesiog apsirikta, todėl ir nebuvo sudaryta darbo sutartis, nors žmogui buvo mokami pinigai.
Direktorius tvirtino, kad dabar jau registruota laikina įmonė, sutvarkyti dokumentai Mokesčių inspekcijoje, „Sodrai“ sumokėtas draudimas už dirbusį žmogų. Žodžiu, dabar jau viskas esą visai gerai.
Dėl vieno dirbusio žmogaus gal ir nebėra problemų, bet mes aiškiai matėme, kad statyboje sukosi kokie penki vyrukai. Tuo tarpu R. Lukoševičius kategoriškai tvirtino, kad buvo tik vienas žmogus, o visa kita yra mūsų fantazijos. R. Lukoševičius, kuris mūsų apsilankymo statybvietėje metu buvo ligoninėje, sakė, kad jis žinąs apie apsilankymą ir išsiaiškino, kad vizito metu jie (kas tie jie taip ir liko neaišku) sėdėjo ir valgė.
Toks pasipasakojimas yra tiesiog juokingas. Juk tie „jie“ iš pradžių sakė, kad jų meistras išėjo į parduotuvę ir tuoj pareis. Vadinasi, žiūrėtojai į statybas dabar irgi jau turi savo meistrus. Be to, kam nežinia iš kur atsiradusiems „jiems“, nutarusiems pavalgyti R. Lukoševičiaus statybvietėje, reikėjo įsijungti betono maišyklę. Nebent „vinigretui“ maišyti.
Direktoriaus nenoras pripažinti, kad statybose dirbo ne vienas žmogus yra visiškai suprantamas. Juk už vieną nelegaliai įdarbintą žmogų darbdaviui tenka sumokėti kelis tūkstančius litų, o už kelis – bauda gali siekti ir dešimtis tūkstančių litų.
Sunkvežimiu tapo valdiškas ar privatus automobilis?
Visiškai pasitvirtinus informacijai, kad statyboje dirbo tegul ir vienas legaliai neįdarbintas pilietis (realiai jų buvo daugiau), yra pagrindas tikėti, kad ir kitos antašaviečių pasakotos naujienos nėra iš piršto laužtos.
Žmonės kalbėjo, kad R. Lukoševičius savo tarnybinį transportą akiplėšiškai naudoja asmeninėms reikmėms. Valdišku baltu „Vokswagen Passat“ ne tik pats važinėjasi, bet ir veža statybines medžiagas savo priestatui, kurį, kaip paaiškėjo, stato nelegalai.
Dabar kai kurie rajono Savivaldybės tarybos nariai itin domisi, kaip naudojamas Savivaldybės transportas, ar ne per daug lėšų išleidžiama tarnautojų kelionėms. Kol tebevyksta aiškinimasis, kai kurie Savivaldybės lengvieji automobiliai gali virsti tiesiog sunkvežimiais statybiniams blokeliams ar plytoms vežioti.
R. Lukoševičius samprotavo, kad kaimynai gal bus kažką sumaišę. Mat jis turi savo asmeninį automobilį „Volkswagen Jetta“, kuriuo ir buvo vežtos statybinės medžiagos.
Jo asmeninis automobilis yra smėlio spalvos, o valdiška mašina balta, bet direktorius mano, kad kaimynai gali neskirti ne tik automobilio markės, bet ir spalvos. Gal tikrai tie antašaviečiai staiga pasidarė daltonikai, bet tai jau medikų reikalas.
Įdarbinti artimieji
Antašaviečiams akis bado ir tai, kad vietiniuose kultūros namuose, kurie yra pavaldūs R. Lukoševičiaus vadovaujamam rajono kultūros centrui, yra įdarbinti direktoriui artimi žmonės.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS