Kol kas mūsų kaimuose nėra tokių aistrų kaip Lietuvos parlamente, bet ir čia užtenka konfliktų, kurių užkrato vardas – pinigai.
Kažkada kaimas, per lenkinimo ir sovietinimo metus išlaikęs lietuviškas tradicijas ir geros kaimynystės principus, dabar tapo madingas. Tarpusavio santykiai vertinami vienu kriterijumi – pinigais.
Jais vertinamas ir dėkingumas, ir pagalba artimam savo, ir paprasčiausias žmogiškumas.
Tai vyksta visai nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus yra gimstančių konfliktų herojai.
Atvyko pagelbėti, o norima išvaryti be nieko
Šimonių gyvenvietėje dabar gyvenanti Bronė Turauskienė papasakojo keistą istoriją. Ji prasidėjo dar 2005 metais. Solidaus amžiaus šimonietė Julija Stanytė paprašė seniai pažįstamos moters padėti tvarkytis ūkyje ir pabaigti įkurti namą, kuriame senolė gyvena.
Prašymas buvo išgirtas. Beveik visą gyvenimą Pasvalio sūrių gamykloje dirbusi ir šiame mieste gyvenusi B. Turauskienė sutiko persikelti į Šimonis, pabaigti namo statybas ir gyventi drauge su J. Stanyte, kuriai jau netrukus sueis devyniasdešimt metų.
Ši parašė testamentą, kurį galima perrašyti, nes tuo metu ji kitokio ir negalėjo rašyti, nes nei namas, nei valda nebuvo teisiškai įforminti.
Namas B. Turauskienės lėšomis buvo galutinai įrengtas, sodybos aplinka sutvarkyta. Atrodo, gyvenk ir žvenk, bet kažkokios juodos katės pradėjo bėgioti tarp drauge gyvenančių moterų.
J. Stanytė pareiškė, kad kartu su ja gyvenanti B. Turauskienė yra nesugyvenama, senolę skriaudžianti, todėl turi išsikelti iš namų. Moterų konfliktas jau pasiekė teismą.
Nuolatinių konfliktų išsekinta ir namą suremontavusi moteris jau sutinka išsikelti, tik nori, kad jai bent būtų sumokėta pinigų suma, kuri buvo išleista namo įrengimui ir aplinkos sutvarkymui. Deja, B. Turauskienės teigimu, niekas tos sumos jai grąžinti nesiruošia, o tiesiog nori iškraustyti iš namų, kuriuos ji pati ir įrengė.
Konfliktai tęsiasi jau kelerius metus
Pasak B. Turauskienės, konfliktai prasidėjo 2007 metais, kai namas jau buvo įrengtas. Sodybos savininkė ėmė ieškoti visokiausių vaikiškų priekabių, kol galų gale nuėjo pas seniūną pasiskųsti, kaip jai bloga gyventi.
Pas moteris atvykęs Šimonių seniūnas Algirdas Kairys stojo į J. Stanytės pusę ir realių konflikto priežasčių nesiaiškino. Kai seniūnas iškeliavo, B. Turauskienė paklausė, kodėl J. Stanytė kreipėsi į seniūną. Moteriškė atsakė, kad buvo supykusi ir nuėjo, bet ji net negalvojo, kad seniūnas atvyks aiškintis moterų tarpusavio santykių.
Konfliktams toliau aštrėjant, J. Stanytė pareiškė, kad B. Turauskienė šiuose namuose nebereikalinga ir turi iš čia išsikraustyti. Namus suremontavusi moteris nebenori streso keliančio gyvenimo ir jau sutinka išsikelti, bet ji nori atgauti į sodybą investuotus pinigus.
Nerimą kelia seniūno pažyma
Seniai tvyrojusi nesantaika galų gale pasiekė finišo tiesiąją. B. Turauskienės duomenimis, J. Stanytė savo sodybą užrašė kitam žmogui – vietiniam dvasininkui. Kai pamatė, kad juokai baigėsi, B. Turauskienė nuvažiavo pas žinomą Panevėžio advokatą Algį Kolpertą ir pradėjo domėtis, kaip reikia elgtis, kad jai būtų atlyginta žala.
Rajono savivaldybės specialisto Arūno Valintėlio sudaryta sąmata teigia, kad remonto darbai buvo atlikti už daugiau nei 139 tūkstančius litų. Į šią sumą įeina ir namo remonto, ir vandentiekio bei kanalizacijos įrengimo, ir aplinkos sutvarkymo išlaidos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS