Krintančios grūdų supirkimo kainos vis labiau kelia rajono ūkininkų nepasitikėjimą supirkėjais. Taupydami kiekvieną centą, žemdirbiai įtaria, kad supirkimo punktuose vyrauja itin palankios sąlygos manipuliuoti ir sukčiauti – anot jų, čia ne retai klastojami grūdų kokybės parodymai bei taikoma paini įkainių sistema. Tuo tarpu kaltinamieji viską „atremia“ griežta tvarka ir siūlo klientams atidžiau domėtis jų vykdoma veikla.
Pasigenda skaidrumo
Kupiškio rajone pats javapjūtės įkarštis. Atrodo, kad visi keliai šiomis dienomis veda į supirkimo punktus, prie kurių stovi eilės grūdais pakrautų sunkvežimių.
Tačiau tokioje sumaištyje neišvengiami ir ginčai. Ūkininkai akylai stebi, kaip vertinama bei įkainojama jų tiekiama produkcija, ir ne vienas jų tvirtina, kad šiame versle yra vietos sukčiauti.
Su tokiais įtarimais į redakciją kreipėsi prisistatyti nepanoręs rajono ūkininkas. Baigdamas javapjūtės sezoną, vyriškis liko itin nepatenkintas šiuometiniu bendradarbiavimu su Kupiškio bendrove „Agrojavai“.
„Esu labai pasipiktinęs šita „Šaraškino“ kontora. Nors čia ir mokama daugiau nei kitur, labai daug ir nuskaičiuojama. Reikėtų griežčiau pakontroliuoti jų darbą. Mano manymu, jiems labai trūksta skaidrumo“, – tvirtino pašnekovas.
Pelnosi kitų sąskaita
Didžiausi vyriškio įtarimai krito ant „Agrojavų“ grūdų kokybės nustatymo. Jų darbo metodai, pasak ūkininko, netinkami: „Grūdų mėginys turi būti imamas ne arčiau kaip 50 centimetrų nuo priekabos krašto, nes paprastai visos šiukšlės slenka į pačius šonus. O šioje bendrovėje semiama vos 20 centimetrų nuo krašto ir dar įstrižai, kad tik arčiau priekabos bortų“.
Vyriškis bandė prieštarauti dėl nesąžiningo darbo, tačiau laborantai, anot jo, teigė paimsią dar truputį iš vidurio ir sumaišius gautas rezultatas atspindėsiąs realią grūdų kokybę. Be to, įtariam žemdirbiui buvo paaiškinta, kad tokiu būdu savęs pelno atžvilgiu „nenusiskriaus“ ir pati bendrovė.
„Keista ir tai, kad paprastai kitos bendrovės mėginiui pasiima daug mažesnį kiekį grūdų, o čia visą kibirą nusisemia. Paskui savo akimis mačiau, kaip pusę nusipila į atskirą maišą. Taip „pro šoną“ parduodama mūsų produkcija – pats girdėjau, kad žmonės ateina tiesiai į laboratoriją nusipirkti grūdų. Paskaičiavus, kiek jie nuo mūsų taip po puskibirį nusipila, tai visai dideli kiekiai išeina…“, – sukčiavimu supirkėjus kaltino ūkininkas.
Rezultatai ant popiergalio
Nepasitiki pašnekovas ir „Agrojavų“ kokybės rezultatais. Ne kartą vežęs į kitus supirkimo punktus, vyriškis tikina, kad čia jo grūdų klasė sumažinama nuo 1 – 2 iki 4.
O labiausiai jo įtarimus kelia tai, kad mėginio kokybės rodiklius jis gauna ranka užrašytus ant paprasto popieriaus lapelio: „Viskas būtų sąžininga, jei rezultatus matyčiau infrateko ekrane ar bent jau išspausdintus – to, manau, neįmanoma suklastoti. Kitose bendrovėse taip ir būna, ten stovi prieš akis aparatas ir savo akimis gali pamatyti, o čia viską gali prirašyti. Šiemet, kaip tyčia, „Agrojavų“ duomenimis, iki aukštesnės klasės man pritrūko tik šimtosios dalelės – o iš kur man dabar žinoti, ar jie nenumušė man grūdų klasės savavališkai“.
Taip pat vyriškis stebisi, iš kur šioje bendrovėje jo grūduose randama grūdinių priemaišų – pas konkurentus to niekada nėra buvę.
Paklaustas, ar kitąmet dar bendradarbiaus su „Agrojavais“, žemdirbys nuogąstavo neturįs kitos išeities – jis šiuo metu tiesiog pririštas prie minėtos bendrovės: „Jie turi sutartis su daugeliu įmonių, be to, turiu skolų ir esu tiesiog pririštas. Tačiau, manau, ne vienas toks esu, todėl su mumis taip ir elgiasi…“
Kas žino, nesiskundžia
Dėl ūkininkų įtarimų užklaustas bendrovės „Agrojavai“ direktorius Jonas Matulionis tikino iki šiol nesulaukęs nė vieno nusiskundimo: „Pretenzijų mums niekas dar nekėlė. Ir grūdų drėgnumą, ir kitus rodiklius žmonės gauna lapelyje – ranka prirašome, nes aparatas to nespausdina. Tačiau kiekvienas, jei tik nori, turi galimybę pasitikrinti duomenis jo ekrane. Manau, kad skųstis mūsų darbu gali tik grūdų nevežantys ūkininkai, nes kiti viską žino“.
Pašnekovas piktinosi ir žmonių nesupratingumu dėl grūdinių priemaišų. Jų, pasak J. Matulionio, visada būna, ir jų kiekis nustatomas pagal Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos pateiktus standartus. Kartais, anot vyriškio, jų bendrovėje nustatoma netgi per mažai tokių priemaišų ir parduodant į kitas įmones jų randama daugiau.
„Dar nė vieno neišvariau dėl grūdinių priemaišų – jei randame, stengiamės patys jas išvalyti“, – sakė J. Matulionis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Rytis UŽUSIENIS