Paauglių savižudybės – vis dar skaudžiausia šio amžiaus rykštė. Rodos, esame pažengusi valstybė ir turime ne vieną psichologinę bei socialinę tarnybą, tačiau iš tiesų rimtas pagalbos šauksmas dažniausiai nutyla atsimušęs į biurokratines tokių “gelbėtojų„ sienas. Laiku nebuvo išgirstas ir nepilnametės kupiškėnės sielos šauksmas, pasibaigęs tragedija.
Vos prieš savaitę Kupiškį sukrėtė šiurpi tragedija. Motinos namuose kilpoje buvo rasta negyva šešiolikmetė Jogailė (vardas redakcijos pakeistas).
Skausmo prislėgta mirusiosios motina šį įvyki komentavo labai trumpai. Tą dieną moteris skuto bulves ir pastebėjo, kad dukra per ilgai užtruko vonioje. Pasigedusi atžalos, rado ją vonioje jau be gyvybės ženklų. Šoko ištikta motina pasakojo, kad tą dieną šeimoje nebuvo jokio konflikto.
Tačiau taika tarp motinos ir dukros nebuvo dažnas reiškinys. Ši šeima jau senokai įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Jogailės problemas sprendė ir keli socialiniai darbuotojai, ir Vaikų krizių centro specialistai Vilniuje, ir Vaikų teisių apsaugos tarnyba Kupiškyje.
Pastarosios įstaigos darbuotojams emocijų užvaldyta motina tegalėjo ištarti vieną tragiško sarkazmo kupiną frazę: “Ačiū už pagalbą, kuri privedė mano dukrą iki tokios baigties„.
Emocinis nestabilumas
Jogailė, motinos žodžiais, nebuvo ramus vaikas. Ne kartą iš jos lūpų išsprūsdavo ir gąsdinimai nusižudyti, tačiau moteris tokiais dukros žodžiai nenorėdavo tikėti.
Nestabili nepilnametės emocinė būklė nebuvo naujiena ir mokykloje, kurioje ji šiemet baigė dešimtą klasę. Nuo pat pradinių klasių Rudilių Jono Laužiko pagrindinės mokyklos mokytojai mergaitei skyrė ypatingą dėmesį.
“Ši paauglė turėjo nemažai psichologinių problemų. Emocinis nestabilumas buvo didžiausia jos bėda: psichologinė mokinės būsena svyruodavo nuo euforijos iki gilios depresijos. Tačiau, kaip įmanydami pedagogai, stengėsi jai padėti, nuolat šnekėdavomės„, – sakė, sukrėstas buvusios mokinės netekties, mokyklos direktorius Algirdas Venckus.
Pati mokinė, pašnekovo apibūdinimu, buvo gabi: puikiai mokėsi, dalyvavo įvairiose olimpiadose. Tačiau mergaitei trūko artimo bendravimo su savu žmogumi.
“Sudėtinga situacija paauglės šeimoje – itin sunku buvo rasti kontaktą su jos motina. Nebuvo tinkamo supratimo apie dukros asmenines problemas, mergaitę slėgė dideli šeimyniniai reikalavimai. Tačiau kaltinti motinos – nevalia„, – teigė pašnekovas.
Konfliktai šeimoje dažnai įsiplieksdavo ir dėl paauglės draugystės su vaikinu. Motina nuolat įtarinėjo, kad šie meilės santykiai nėra platoniški, ir kaltino dukrą paleistuvyste.
Tampė per įstaigas
Tačiau direktoriaus A. Venckaus akis bado psichologinių tarnybų spragos. Anot jo, didžiausios bėdos Jogailę užplūsdavo vasaros metu – kai mokytojai išeidavo atostogų, mergaitė neberasdavo, kam išlieti savo rūpesčių.
Taip praėjusią vasarą Jogailė dėl konflikto šeimoje laikinai pateko į Šv. Kazimiero vaikų globos namus Paketurių kaime. Po to paauglę buvo bandoma gydyti Vaikų krizių centre. O šių metų vasara tapo lemtinga.
“Mergaitei reikėjo tik išsikalbėti, tačiau tampoma į visus galus, ji tik dar labiau klimpo į depresiją ir dar labiau aštrėjo motinos ir dukters konfliktas, – kalbėjo A. Venckus, – Taip, pas mus yra galimybių ieškoti psichologinės pagalbos, tačiau tokie rezultatai verčia abejoti psichologų profesionalumu ir jų darbo efektingumu„.
Valdiškas darbas – ne pagalba
Direktoriaus nuomone, nei Vaikų teisių tarnyboje, nei kitose panašiose įstaigose nėra nuoširdaus darbo. Ten, anot jo, tiesiog atliekamas valdiškas darbas: “Į tokią tarnybą, kaip pas dantistą – negalima tikėtis jokio asmeninio kontakto„.
Tačiau pašnekovas abejoja, ar artimiausiu metu turėsime rimtą pagalbą žmonių psichologinėms, socialinėms problemoms spręsti. Nors iš universitetų išeina nemažai naujų socialinių darbuotojų, žmogiškumas – vis dar retas reiškinys valdiškoje tarnyboje.
O pagalbos pastaruoju metu, pasak A. Venckaus, paaugliams tikrai reikia. Socialinis pedagogas daro viską, kas jo jėgoms, tačiau pašnekovo teigimu, mokyklas reguliariai turėtų lankyti rimtas psichologas. Ir gailėti papildomų etatų šioje srityje, pasak direktoriaus, nereikėtų.
“Tai sparčiai auganti mažų kaimų problema. Per mokslo metus mes kalbamės su paaugliais, tačiau ateina vasara ir vaikai neberanda alternatyvios pagalbos iš kitų tarnybų. Manau, šis tragiškas atvejis turėtų paskatinti kažką daryti protingas išvadas„, – pabrėžė A. Venckus.
Laikosi nustatytos tvarkos
Tačiau nuo tokių kaltintojų atakų Kupiškio vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai dangstosi įstaigos nuostatais. Pasak šios tarnybos vyresniosios specialistės Virginijos Kručienės, jų darbas – reaguoti į pranešimus, registruoti tokias šeimas į socialinės rizikos sąrašą, rinkti informaciją ir pasirūpinti tolesne nepilnamečio priežiūros forma.
“Mes dirbame pagal nustatytą tvarką – taip, kaip nustatyta darbo su rizikos šeimomis apraše. Problemų yra daug, darbo – taip pat. Visko ir nesukontroliuosi„, – sakė V. Kručienė.
Apie Jogailę paskutiniu metu Vaikų teisių apsaugos tarnyboje nebuvo gauta jokių pranešimų. Anksčiau su ja yra dirbusi Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja.
“Atrodo dirbi, žiūri ir vis tiek ne visada gali laiku padėti…„, – apgailestavo inspektorė.
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ