Nuo liepos mėnesio oficialiai uždaryti rajone esantys sąvartynai, kurių buvo net dvidešimt vienas. Deja, gauname informacijos, kad senieji šiukšlynai ir toliau eksploatuojami.
Vieni žmonės apsimetinėja, kad nieko nėra girdėję apie tai, kad įprastose vietose šiukšlių pilti nebegalima, o kiti tiesiog naudojasi pereinamuoju laikotarpiu, kad apsikuoptų savo namus ir sodybas.
Apie tai, kad šiemet bus uždaryti po rajoną išsimėtę sąvartynai buvo kalbama kelerius metus. Tikėta, kad žmonės spės apsirūpinti konteineriais ir atliekos centralizuotai bus vežamos į netoli Panevėžio pastatytą modernų sąvartyną. Deja, atrodo, kad iki tvarkos dar tolokai.
Apie atliekų išvežimo problemas pasikalbėjome su rajono Savivaldybės administracijos direktoriumi Žilvinu Aukštikalniu ir neseniai iš atostogų grįžusiu rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjos pavaduotoju Rimantu Adomausku.
Pranešimai apie rinkliavą pasirodys rugpjūčio mėnesį
Ž. Aukštikalnis pasakojo, kad Savivaldybės padaliniai nuo šio mėnesio atliekų į uždarytus sąvartynus nebeveža, bet yra duomenų, kad atskiri gyventojai šiukšles vis dar pila jiems įprastose vietose.
Pasak direktoriaus, pastarosiomis dienomis kaimo žmonės šiek tiek aktyviau perka konteinerius, bet reikia pripažinti, kad individualių konteinerių pirkimas vyksta gana vangiai. Ž. Aukštikalnis mano, kad tada, kai žmonės gaus pirmuosius pranešimus apie rinkliavos mokesčius, konteinerių pirkimas turėtų paspartėti.
Direktorius sakė, kad yra sutarta už liepos mėnesį mokesčio dar neimti, o rugpjūtį jau pasirodys tie pranešimai apie rinkliavą už atliekų išvežimą.
Ž. Aukštikalnis sakė turįs duomenų, kad atskirų gyvenviečių žmonės svarsto apie kooperaciją – keli gyventojai susidėtų lėšas ir pasistatytų vieną didelį konteinerį. Tokiu būdu nebereikėtų kiekvienam pirkti individualaus konteinerio.
Aplinkosaugininkai skundų dar negavo
R. Adomauskas sakė, kad visų šiukšlynų dar nespėjo patikrinti, nes visai neseniai grįžo iš atostogų, tačiau pranešimų, kad atliekos masiškai vežamos į senuosius sąvartynus ir ten pilamos, agentūra nėra gavusi. Pasak pareigūno, matyt, masiško reiškinio dar nėra, nes esame tikri lietuviai, jei tik būtų galimybė, susigundytume vienas kitą paskųsti.
Pareigūnas informavo, kad Agentūra yra numačiusi planinius sąvartynų patikrinimus, kurių metu bus apvažiuoti visi uždaryti šiukšlynai. Dabar seniūnai yra raštiškai įpareigoti stebėti, ar atliekos nevežamos į uždarytus sąvartynus, o už visą atliekų surinkimo ir šalinimo sistemą yra atsakinga Savivaldybė. Ji ir turi koordinuoti tuos veiksmus.
R. Adomauskas pasakojo, kad dabar Agentūra turi labai mažai pajėgų, todėl nuolat kontroliuoti sąvartynų negali. Prie visų šiukšlynų pareigūnų tikrai nepastatysi.
Jeigu planinių patikrinimų metu ar tikrinant skundus bus užfiksuota, kad šiukšlės yra tebepilamos, bus taikomos tikrai nemažos baudos. Už išpiltą iki vieno kūbinio metro šiukšlių numatyta bauda iki 200 litų. Jeigu išpilta iki penkių kūbinių metrų atliekų, bauda yra nuo 800 Lt iki 4 tūkst. litų. Jei išpilta dar daugiau šiukšlių, bauda gali siekti net dešimt tūkstančių litų.
R. Adomauskas sakė, kad radus naujai išpiltas šiukšles, nustatyti teršėją galima įvairiais būdais. Būna netgi taip, kad tarp šiukšlių pasitaiko net vizitinių kortelių ar įvairių asmeninių dokumentų su asmens kodais.
Pareigūnas aiškino, kad nesinorėtų šio darbo pradėti nuo masiško žmonių baudimo piniginėmis baudomis. Gerai būtų, kad Savivaldybė lanksčiau pasižiūrėtų į naują atliekų surinkimo tvarką.
R. Adomausko nuomone, gal būt reikėtų kaimo gyventojams išdalinti konteinerius veltui, nes jiems šimtas litų yra gana dideli pinigai. Be to, žmonėms teks mokėti po 60 litų nuo kiekvieno asmens už šiukšlių išvežimą. Jeigu žmonės neįsigys konteinerių ir pils šiukšles kažkur miškuose, tuos šiukšlynus pagal įstatymus vis tiek tvarkys Savivaldybė. Tai kainuos brangiau negu aprūpinti kaimus nemokamais konteineriais. Klaidų taisymas gali atsieiti brangiau, nei deramai pasiruošti darbams.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS