Ketvirtadienis, liepos 9-oji, buvo įžanginė tarptautinio folkloro festivalio “Lingaudala„ diena. Jau šeštą kartą organizuojama šventė tądien visus kupiškėnus ir miesto svečius pakvietė į Kupiškio kultūros centro vitražų salę dalyvauti konferencijoje, skirtoje tautosakininko bei etnologo Jono Balio 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui.
Konferencijos dalyvių pranešimuose – J. Balio veikla ir nuopelnai
Kiekvieną susirinkusį žavėjo ten veikusi dokumentų ir fotografijų paroda, kurioje įamžintas J. Balys kartu su savo artimaisiais. Vienas iš parodos eksponatų – tautosakininko dienoraščio kopija.
Prieš konferencijos dalyvių pranešimus, folkloro ansamblis „Kupkėmis“, vadovaujamas Almos Pustovaitienės, parodė programą, kuri buvo parengta remiantis J. Balio tautosakos rinkiniais.
Kupiškio kultūros centro režisierė Vilija Morkūnaitė sakė, jog ši konferencija – tarsi duoklė iš Kupiškio kilusiam žymiajam tautosakininkui, kurį kartais nepelnytai primirštame.
Todėl tradicinės lietuvių kultūros žinovas ir puoselėtojas profesorius Leonardas Sauka savo pranešime „Bendravimo su J. Baliu patirtis ir įspūdžiai. Ryškiausi J. Balio darbų aspektai“ visiems susirinkusiems plačiau nušvietė J. Balo biografiją ir kūrybinį palikimą, kuris išties milžiniškas – susisteminta apie 16 tūkstančių autentiškų spausdintų ir Lietuvių mokslo draugijos fonduose bei Lietuvių tautosakos archyve saugomų rankraštinių lietuvių pasakų, dainų, sakmių.
Humanitarinių mokslų daktarė Rita Repšienė savo išsamiame pranešime „Puoselėjant nacionalines vertybes: Jonas Balys“ konferencijos dalyvius sudomino pasakodama apie J. Balio asmenybę, jo užsispyrimą ir tvirtą charakterį bei gyvenimo sunkumus išeivijoje. Tautosakininkas, liepos pradžioje sulaukęs šimto metų, iki šiol gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė parodė dar nematytų iš Kupiškio kilusio tautosakininko nuotraukų ir pasakojo apie jo veiklą, susijusią su pirmuoju Maironio muziejumi, savo pranešimą pavadindama „Jonas Balys ir Maironio muziejaus pradžia“.
Vaikystės prisiminimai ir paminklinės lentos atidengimas
J. Balio sūnėnas Stasys Sasnauskas prisiminė garsųjį tautosakininką vaikystėje – „Jonukas ir daktaras Jonas Balys Krasnavoje“. Pasak S. Sasnausko, matyt, J. Balio motina, mokėjusi daugybę lietuvių liaudies dainų, savo sūnui įskiepijo begalinę meilę tautosakai.
Genė Grainienė, taip pat gyvenusi Krasnavoje, pasidalijo įspūdžiais apie netoliese gyvenusį tautosakininką. Anot garbaus amžiaus moters, kai ji pati buvo dar maža, laukdavo, kada J. Balys per vasaros atostogas atvyks į savo gimtinę, nes jis dažnai vaikus užkalbindavęs, saldainių duodavęs. G. Grainienė pasakojo, jog ji su didžiule nuostaba žiūrėdavusi, kaip J. Balys sėsdavęs ant dviračio ir numindavęs iki Kupiškio ar lėkdavo po apylinkes pasivažinėti, mat tuomet jai buvo nesuprantama, kaipgi ant dviejų ratų įmanoma važiuoti ir dar nenukristi.
Antroji konferencijos dalis – tautodailininko Ramūno Vizbaro pagamintos paminklinės lentos atidengimas Jono Balio gimtinėje, Krasnavos vienkiemyje. S. Sasnauskas šią garbę perleido jo anūkėms skautėms, mat, pasirodo, pats J. Balys kadaise buvo skautas. Toliau visi susirinkusieji vakarojo kartu su folkloro puoselėtojais „Kupkėmiu“ ir panevėžiečių Pulkeliu“.
——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ