„Gebėjimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanojo žmogų be galo ilgoje evoliucijoje“ (V. Engelgartas). Nors žmogaus sukurpti stebuklai neprilygsta gamtos sukurtiesiems, tačiau akį traukia ir žavi ne ką mažiau. Štai Migonių kaimas nors ir gyventojų gausa negali pasigirti, tačiau bene prie kiekvieno ten gyvenančio žmogaus kiemo nejučia pats sustoji ir žaviesi migoniečių išradingumu.
Garbus amžius nėra kliūtis
Pensininkė Irena Butėnienė gyvena daugiabutyje, tačiau tai anaiptol jai nesukliudė įsirengti nuostabų gėlių darželį su įvairiausių rūšių vešinčiais augalais. Moteris sakė, kad visas šis grožis po truputėlį buvo kurtas metų metus. Pamąsčiusi ji pridūrė, kad, matyt, pirmieji darželio augalai įleido čia šaknis prieš dešimt metų. Kasmet įvairių augalų rūšių vis daugėjo, o pernai darželį papuošė nemažas dirbtinis tvenkinėlis, dailiai įsikomponavęs tarp gėlių. Dirbtinį tvenkinėlį moteris išsikasė ir aplinkui apdėliojo didžiuliais akmenimis pati, kad atrodytų estetiškai. Kol sveikata leidžia, pensininkė su mielu noru kasdien pluša gėlių darželyje – tai vieną kitą piktžolę išrauna, tai palaisto gėlynus. Moteris dar ir karvutę laiko.
Pasak Irenos, ši vasara augalų nelepina, nes jiems trūksta saulės ir šilumos, kad steibtųsi aukštyn.
Kai kurias gėles ji iš pradžių augino namuose, pasodinusi į vazonėlius, o tik atėjus geresniems orams ir nebebijant, jog gėlės nušals ar neprigis, perkėlė juos į savo darželį. Gamta ir gėlynai moterį visuomet džiugina.
Seni daiktai tampa sodo puošmenomis
Kitoje, taip pat vertoje susižavėjimo, sodyboje, sodu ir gėlėmis rūpinasi visa šeimyna: Mindaugas ir Renata Vilimai bei jų vaikai – šešiolikmetė Greta ir trylikametis Denas. Jų kieme nestinga išradingų sprendimų: iš pintų didžiulių krepšių savo galvas aukštyn kelia įvairiaspalvės gėlės; mediniame, ryškiai mėlynai nudažytame vežime, taip pat yra gėlių vazonų; iš medinės statinaitės trykšta fontanas, akį traukia daugybė kitų grožybių.
Renata pasakojo, kad idėjos, kaip išradingai papuošti savo namų kiemą, gimė visai netikėtai. Iki praėjusių metų, anot moters, itin daug dėmesio sodo tvarkymui neskyrė. Tačiau kai sužinojo, kad teks būti piršliais per draugų vestuves, susirūpino, mat atvykę jaunavedžiai ir kiti svečiai turi pamatyti išpuoselėtą sodą. Artėjant vestuvėms, šeimyna suprojektavo savo kiemo puošmeną – fontaną. Šeimininkė pasakojo, jog ilgai teko sukti galvą, iš kur čia tas vanduo turėtų bėgti: pirko, derino įvairius daiktus, kol galų gale vyras atrideno ilgai niekieno nenaudojamą ir užkampyje dūlėjusią medinę statinaitę, kuri, pasirodo, buvo idealiausias variantas. R.Vilimienė sakė, jog tereikia išmonės ir, rodos, nereikalingi daiktai gali atgimti antram gyvenimui.
Kai atgyja sodas…
Violeta Pocienė taip pat pritarė, jog nereikalingus daiktus galima panaudoti pagal visai kitokią paskirtį.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ