Šeštadienį, birželio 14 d., minėjome Gedulo ir vilties dieną. Prieš 68-erius metus Lietuvoje okupacinė sovietų valdžia pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą ir kitas atšiaurias Sovietų Sąjungos vietoves. Iš mūsų šalies buvo ištremta per 29923 šeimas. Iš Kupiškio rajono – apie 2 tūkst. žmonių.
Daug tremtinių nesugrįžo į gimtinę pakirsti ligų ir nežmoniškų gyvenimo sąlygų.
Pagerbė represijų aukas
Birželio 14-osios rytą prisiminti tų šiurpių mūsų tautai įvykių, pagerbti amžiams likusiųjų Sibiro platybėse, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę, į Kupiškio geležinkelio stotį rinkosi buvę tremtiniai, jų šeimų nariai, valdžios atstovai. Iš čia nuo 1941 m. birželio 14 d. iki 1952 m. sausio 23 d. į tremtį iškeliavo tūkstančiai Kupiškio krašto žmonių. Apie tai byloja prieš 20 m. ant geležinkelio stoties pastato atidengta atminimo lenta. Tai buvo pirmasis viešas istorinę tiesą apie stalinizmo nusikaltimus liudijantis žodis. Minėjimo dalyviai atminimo lentą apjuosė žalumynų pyne, buvo uždegtos žvakutės, ant geležinkelio bėgių padėta po gėlės žiedą tiems, kurie nesugrįžo iš Sibiro. Represijų aukos buvo pagerbtos tylos minute. „Bočių“ choras, vadovaujamas Vandos Dičkienės, atliko keletą to meto patriotinių dainų.
Iš Kupiškio geležinkelio stoties minėjimo dalyviai vyko padėti gėlių kitose atmintinose vietose, dalyvavo šv. Mišiose Kupiškio bažnyčioje. Po pamaldų visi rinkosi į kultūros centro vitražų salę, kur klausėsi Kupiškio meno kolektyvų koncerto „Laiko atodangos“.
Pasak Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos (LTPKS) rajono skyriaus pirmininko Algimanto Vaitiekūno, pirmiausia buvo tremiami mūsų tautos elito atstovai – mokytojai, kunigai, kiti išsilavinę žmonės. Per antrąjį trėmimą šios represijos palietė visus. Trėmė, kad žemės daugiau turėjai, kad kažkam nepatikai, kad rėmei partizaninį judėjimą. Dabar galime džiaugtis, jog mūsų tėvynė laisva, kad drąsiai galime eiti su savo vėliava per Kupiškį.
LTPKS rajono skyriaus pirmininko pavaduotoja Stanislava Kazilionienė apgailestavo, kad jų pulkelis mažėja. Amžius darąs savo.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ