Daugelis su prasidėjusia vasara puoselėjo viltis, kad mažės nedarbas, bei tikėjosi, kad ekonomika truputį atsigaus. Tačiau labai aiškių požymių, kad taip įvyko – vargiai ar pastebime.
Apie situaciją darbo rinkoje, kaip ji kito per penkis šių metų mėnesius spaudos konferencijoje kalbėjo Kupiškio darbo biržos direktorė Genė Zulonienė bei jos pavaduotoja Laima Vaitiekūnienė.
Nuo metų pradžios į darbo biržą kreipėsi 1122 bedarbiai. Lyginant su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu, tai 1,9 karto daugiau. Daugiausiai bedarbių kreipėsi sausio-kovo mėnesiais, o nuo balandžio jų skaičius pradėjo mažėti. Sausio mėnesį buvo užregistruoti 282 bedarbiai, o gegužę – 143.
Didžiausias bedarbių skaičius gyvena kaime, nes būtent čia yra prasčiausia padėtis. Didžiausias nedarbo lygis yra Kupiškio (12 procentų) ir Noriūnų seniūnijose (11,9 procento), o mažiausias – Šimonyse (10 procentų).
Vienintelė gera žinia, kuri teikia nors kiek vilties, kad galbūt nedarbas pagaliau bent jau sustos – lyginant su praėjusiu mėnesiu, jis sumažėjo 0,1 procentinio punkto. Tačiau išlieka vienas iš ekonominio sunkmečio rodiklių – daugėja besiregistruojančių vyrų ir asmenų, vyresnių kaip 50 metų amžiaus.
Daugiausiai bedarbių gretas papildė iš paslaugų bei pramonės įmonių atleisti žmonės.
„Gera žinia ta, kad UAB „Kupiškio plytų gamykla“ jau po truputį pradėjo judėti – terminuotiems darbams priima savo buvusius darbuotojus“, – sakė direktorės pavaduotoja.
Lyginant su respublikos nedarbo lygiu, mūsų rajonas jį viršija. Šalyje jis yra 9 procentai, o pas mus – 11,5 proc.
Po truputį daugėja registruojamų laisvų darbo vietų. Per penkis mėnesius jų užregistruota 199.
Sausio mėnesį laisvų darbo vietų buvo 30, vasarį – 18, kovą – 26, balandį – 55, o gegužę – 70.
Didžiausią galimybę susirasti darbą turi specialistai (socialiniai darbuotojai, buhalteriai, pardavimų vadybininkai) ir kvalifikuoti darbininkai (pardavėjos, medienos apdirbimo staklininkai, vairuotojai ekspeditoriai, virėjai).
Per penkis šių metų mėnesius įdarbinti 256 ieškantys darbo asmenys, iš jų 135 – nuolatiniam darbui. Su verslo liudijimais individualią veiklą vykdė 27 asmenys. „Žmonėms yra sunku, jie nėra užtikrinti kaip seksis ateityje, todėl vidutinė verslo liudijimų trukmė yra apie 1,3 mėnesio“, – sakė L. Vaitiekūnienė.
Pati populiariausia priemonė didinti žmonių užimtumui – viešieji darbai. Jais pasinaudojo 151 bedarbis.
Birželio 1 d. 578 bedarbiai gavo nedarbo išmokas. Vidutinis tokios išmokos dydis – 664 litai. Pasiteiravus, ar Vyriausybė neplanuoja mažinti nedarbo išmokų, direktorė sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministras R. Dagys nuolat kartoja, jog bedarbio pašalpų mokėjimas yra nediskutuotinas – jos visuomet bus mokamos ir nemažinamos, nes žmonės jas užsidirbo.
„Iki šiol nedarbo išmokų mokėjimas beveik nevėluodavo. Šiuo metu skola už gegužės mėnesį siekia tik 3 000 litų, – sakė G. Zulonienė. – Dabar yra pateikta suma 197 tūkstančiams litų. Ar ji bus patenkinta – greitai sužinosime. Tas sumas, kurias buvome planavę šiems metams – jau išnaudojome, tačiau ministras užtikrino, kad nedarbo išmokoms pinigų bus“.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ