Smagu, kai Lietuvoje kasmet gražėja sodybos – vasarą prie namų vis daugiau galima išvysti darželiuose žydinčių įvairių gėlių ir vietoje kelis kartus per metus šienaujamos pievos – gražią ir nuolat prižiūrimą veją.
Kur ir kokie augalai labiausiai tinka, ką savo sodyboje ar sode gali auginti tie sodininkai bei gėlininkai mėgėjai, kurie negali daug laiko skirti vienmetėms gėlėms, paprašėme savo pastebėjimais ir patarimais pasidalinti gražiausios Pyragių kaimo sodybos savininkės Onutės Adomaitienės.
Kaimo keistuolė
Ponia Onutė savo sodybą nuolat puošia naujais augalais jau penkiolika metų. Nors pati gyvena Vilniuje, tačiau vasarą kiekvieną savaitgalį praleidžia Pyragių kaime. „Nuo čia visai netoli mano gimtasis Dvaramiškio kaimas, – dalinosi prisiminimais pašnekovė. – Vėliau mama persikėlė gyventi į Pyragių kaimą, o po jos mirties kilo mintis ne tik namą sutvarkyti, bet ir visą aplinką pakeisti iš pagrindų – taip, kad čia atvykus būtų ne tik poilsis kūnui, bet ir atgaiva sielai“.
Pasak O. Adomaitienės, teko išvežti ne vieną priekabą traktorių padangų, įvairių metalo liekanų, išlyginti žemę ir kiekvieną jos metrą keliais išvaikščioti, kol pasimatė pirmieji darbo rezultatai. Iš pradžių vietiniai gyventojai tik stebėjosi ir gūžčiojo pečiais, ką čia tokio sumanė miestietė, bet vėliau, pamatę, kad ponia Onutė nesibodi žemės ir pluša negailėdama nei jėgų, nei laiko, suprato, jog ir kaime gali augti ne tik bulvės ar burokai.
„Graži aplinka reikalauja ne tik daug darbo, bet ir finansinių investicijų – juk ne viskas, kas pasodinama, prigyja – kartais dėl priežiūros stygiaus, o kartais dėl žinių trūkumo, – sakė O. Adomaitienė. – Aš kiekvieną kartą nuo savo algos atidėdavau pinigėlių naujiems augalams, juk reti bei gražūs sodinukai kainuoja“.
Kaip sutvarkyti savo sodybą, ponia Onutė žinių sėmėsi keliaudama po kitas šalis – viską, ką pamatė, stengėsi ne tik užfiksuoti nuotraukose, bet ir savo kuriamoje sodyboje kai ką pritaikyti. Taip pamažu atsirado atskiros erdvės – mini parkas, miškas, sodas, nedidelis daržas su keliomis lysvėmis. „Niekada nereikia visko sumaišyti į vieną vietą – gėlynai turi būti atskirai nuo įvairių medžių, – pasakojo pašnekovė. – Užsienyje niekas tokios mišrainės kaip pas mus nedaro – ten daugiausiai vyrauja atskiros erdvės įvairiems augalams“.
Džiugins ne tik žiedai, bet ir lapų spalvos
Tie, kurie neturi laiko ar noro savo sodybos puošti gėlėmis, gali labai puikiai aplinką pagražinti ir daugiamečiais augalais ar medžiais – reikia tik žinoti, kur ir kokį sodinti.
Visų parkų puošmena – kanadietiška dekoratyvinė eglutė. Užauga nedidelė, iki 1,80-2 m aukščio. Tai augalas, atsparus žiemos šalčiams, nereikalaujantis didelės priežiūros. Vienintelis dalykas, ko nemėgsta ši eglutė, – tai karpymo, nes savo formą puikiai palaiko pati be žmogaus įsikišimo.
Lietuvoje gana mėgstamos yra tujos, viena iš jų, puikiai tinkanti nedideliam parkui, – auksinė tuja, nes jos šviesiai geltona spalva pagyvina aplinką.
Spalvotasis raugerškis labai puošia aplinką ne tik savo citrininės spalvos žiedais, bet ir raudona lapų spalva.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Neringa BUTKEVIČIŪTĖ