Kasmet it viesulas atūžianti egzaminų virtinė į savo pinkles įsuka ir abiturientus, ir jų tėvelius, ir studentus. Išsinarplioti – ne juokai, juolab kad bene kiekvienais metais tas viesulas transformuojasi su savimi atnešdamas nenumatytų situacijų virtinę. Štai abiturientai, šiemet tapę bandomaisiais naujos reformos triušiais, suka galvas, ar gaus studijų krepšelį, ką darys negavę jo, ar kaip reikės grąžinti paskolą valstybei. O ar Lietuvoje studijų kokybės ir kainos santykis atitinka vienas kitą?
Ne vieno jaunuolio galvoje sukirba mintis apie studijas užsienyje, nes mokslas Lietuvoje – vargiai pasiteisinanti investicija. Kodėl? Atsakymų yra gausybė: nei abiturientai, nei studentai, nei šalies aukštosios mokyklos ilgą laiką nežinojo priėmimo ir tolesnių studijų taisyklių, nes reforma buvo daroma pernelyg paskubomis ir palikta spragų, kurios daugelio netenkina. Žygiuojame toliau – spalio mėnesį paskelbtame „Time Higher Education – QS“ pasaulio universitetų reitinge pirmą kartą išvydome ir Vilniaus universiteto pavadinimą (VU). Žinoma, smagu, kad nors VU yra tarp 600 geriausių viso pasaulio aukštųjų mokyklų, tačiau jis vis dėlto priklauso grupei nuo 501 iki 600 vietos. Dar daugiau, naujausias tendencijas atskleidusio Demokratinės politikos instituto užsakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad tie studentai, kurie yra patenkinti savo pasirinktomis studijomis, jų kokybę yra linkę vertinti tik vidutiniais balais.
Studijų kokybės ir įmokų už jas optimaliausias derinys ir yra akstinas simpatizuoti užsienio aukštosioms mokykloms. Tokios pačios nuomonės yra ir Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientas Giedrius Matuzas, kuris yra nusiteikęs rinktis studijas užsienyje vien dėl prastos jų kokybės Lietuvoje. Pasak jo, gyvenime reikia išsikelti aukštą kartelę, norint pasiekti daug ir nebūti vidutinybe. Užsienio aukštosios mokyklos kaip tik ir atveria platesnes duris bei suteikia daugiau žinių.
Giedriaus idėją itin palaiko ne tik jo tėveliai, bet ir draugai. Ne vienas iš jų studijavo ar šiuo metu gilina žinias užsienyje ir savo teigiamais atsiliepimais įkvėpė Giedrių pamąstyti apie perspektyvesnes studijas kitose šalyse. Abiturientas sakė dėmesį atkreipęs į Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Danijos aukštąsias mokyklas. Nesuklysti ir teisingai pasirinkti jis dar turįs metus. Per šį laiko tarpą vaikinas gilins užsienio kalbą, išsirinks konkrečią aukštąją mokyklą bei laikys užsienio kalbos testą, kuris yra būtinas, norint studijuoti kitoje šalyje. O šiemet, kaip ir visi abiturientai, jis laiko brandos egzaminus ir, kad metai nepralėktų veltui, studijuos Lietuvoje.
Giedrius pastebėjo, jog paskolų ėmimo ir grąžinimo sistema užsienyje studentams žymiai priimtinesnė nei mūsų šalyje. Pasak jo, kol baigęs studijas neuždirbi tam tikro minimalaus nustatyto užmokesčio, paskolos grąžinti nereikia. O didžiajai daliai studentų yra suteikiamos stipendijos.
Laura Lasinskaitė, kremtanti socialinės pedagogikos mokslus Vilniaus kolegijoje, turėjo galimybę praktiškai išbandyti užsienio aukštųjų mokyklų privalumus. Ši kupiškietė, prieš trejus metus baigusi Kupiškio Povilo Matulionio vidurinę mokyklą, pagal Erasmus mainų programą 2007 metų pavasario semestrą praleido Suomijoje. Mergina pasakojo, kad bene pusę metų trukusios studijos jai davė nepaprastai daug patirties bei naujų įspūdžių. Ji neslėpė, jog tai, ką patyrė toli gražu neprilygo studijoms Lietuvoje. Anot Lauros, dėstytojų mokymo stilius ir tai, kaip bei kokią jie pateikia medžiagą, yra žymiai aukštesnės kokybės nei mūsų šalyje. Studentei patiko, jog Suomijoje dėstytojai yra orientuoti į praktinę pusę, o Vilniuje jos studijos apsiribodavo dažnai beprasmiu teorijos „kalimu“.
Mergina sakė, jog, pabaigus socialinę pedagogiką, Lietuvoje darbo perspektyvos menkos, o užsienyje ji tikrai galėtų save realizuoti. Apmaudu, bet analogiška situacija Lietuvoje yra ir su daugeliu kitų mokomųjų dalykų. Vadinasi, investuojame pinigus į diplomą kaip į popierėlį, o jau turėdami jį savo rankose, nežinome, ar rasime darbo pagal savo specialybę. Dažnai pristingama ir praktinės patirties, be kurios potencialūs darbdaviai jaunimui užtrenkia duris prieš nosį.
L. Lasinskaitė pridūrė, jog po tokios praktikos grįžusi į Lietuvą norėjo vėl vykti atgal į Suomiją, kur studijuoti buvo įdomu ir naudinga. Todėl ji jau po metų, vėl pasinaudojusi Vilniaus kolegijos suteikta galimybe, visą vasarą atliko praktiką Suomijos vaikų darželyje. Gero paragavęs, negali sustoti.
Gal laikas pagalvoti apie investicijas į studijų kokybę, kurios Lietuvoje pasigedęs jaunimas randa ją užsienio aukštosiose mokyklose? „Juk žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas.“ – J. V. Gėtė.
——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ