Mūsų rajonas yra vienas iš mažiausiųjų Lietuvoje, tačiau pastarųjų dešimties metų statistika byloja, jog savižudybių skaičiumi šalyje esame tarp lyderių. Vadinasi, bene labiausiai tame kontekste reprezentuojame Lietuvą, kadangi mūsų šalis Europoje pirmauja savo noru pasitraukusiųjų iš gyvenimo gausa.
Ši statistika panaši ir sunkmečiu, ir geresniais laikais. Visgi kas ją lemia, kaip su šiuo reiškiniu būtų galima kovoti? Padiskutuoti savižudybių prevencijos tema praėjusį antradienį į rajono Savivaldybę buvo susirinkę rajono vadovai, medikai, psichologai, socialiniai darbuotojai, teisėtvarkos pareigūnai ir kiti specialistai.
Dešimties metų statistika
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Birutė Kopūstienė pateikė pastarųjų dešimties metų savižudybių mūsų rajone statistiką. Iš viso per šį laikotarpį savo noru iš gyvenimo pasitraukė 169 (134 vyrai, 33 moterys, 2 paaugliai) gyventojai. Per šių metų 4 mėn. rajone nusižudė 6 (Alizavos sen. – 3, Subačiaus sen. – 1, Šimonių sen. – 1, Kupiškyje – 1) asmenys. Per pastaruosius dešimt metų daugiausia savižudžių užregistruota 2001 m. – 21. Ankstesniais metais jų skaičius per metus svyruodavo tarp 17-19. Mažiausiai savo noru šį pasaulį kupiškėnų paliko 2004 m. – 10. Pernai tokių buvo – 12.
Nuo 1998 m. iki 2008 m. Alizavos seniūnijoje nusižudė 20 žmonių, Kupiškio seniūnijoje – 30, Noriūnų seniūnijoje – 18, Skapiškio seniūnijoje – 16, Subačiaus seniūnijoje – 17, Šimonių seniūnijoje – 18, Kupiškio mieste – 50.
Pasak B. Kopūstienės, tarp savižudžių daugiausia yra darbingo amžiaus žmonių. Tačiau pasitaikė ir perkopusių septintąją, netgi aštuntąją dešimtį asmenų bei porą jaunuolių (16 m. ir 15 m.).
Raštelių beveik nepalieka
Kupiškio r. policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkė Egidija Šeškuvienė apibendrino praėjusių metų ir šių metų keturių mėnesių savižudybių statistiką. Pasak pareigūnės, policija fiksuoja faktą. Antai 2008 m. iš 14 nusižudžiusiųjų 13 pasikorė, o 1 pasiskandino. 2008 m. per 4 mėnesius užfiksuotas 1 savo noru nusiskandinęs asmuo, o šiemet 5 asmenys pasikorė. Tarp nusižudžiusiųjų didesnis procentas yra vyrų.
E Šeškuvienė sakė, jog mirtį savo noru pasirenka solidaus amžiaus žmonės. Pavyzdžiui, pradedant gimusiais 1941 m. Šiek tiek didesnis savižudžių skaičius pastebimas tarp gimusių 1970-1971 m. Keletas tokių buvo 1980-1986 m. gimimo.
Jei medikai išrašo, jog žmogaus mirties priežastis – sunkus susirgimas, tai, anot pareigūnės, ikiteisminis tyrimas jo mirties priežasčiai nustatyti nepradedamas. Kitais atvejais jis yra atliekamas. 2008 m. buvo pradėti 55 tyrimai asmens mirties priežasčiai nustatyti. Iš jų 14 buvo savižudybės atvejų. 2009 m. jau yra pradėta 17 tokių ikiteisminių tyrimų. Iš jų 5 savižudybės atvejai (visi penki vyrai pasikorė).
Kalbėdama apie savižudybių priežastis pareigūnė sakė, kad tyrėjai tokiais atvejais apklausia mirusiųjų artimuosius, kaimynus ir pasikliauja medikų ekspertizių išvadomis. Pastarosiose dažniausiai yra užfiksuota, jog nutaręs savo noru išeiti iš gyvenimo žmogus būna silpniau ar stipriau apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.
Kodėl žudosi?
Visgi tikrąją savižudybės priežastį, anot E. Šeškuvienės, nustatyti yra labai sunku. Žmonės nėra linkę policijos pareigūnams paviešinti visų asmeninio gyvenimo peripetijų. Tačiau galima išskirti pagrindinius dalykus, kurie dažnai žmones priveda prie savižudybės. Tai darbo netekimas, nusivylimas gyvenimu, ypač tokia situacija sunki vyrams, kurie nebegali išlaikyti savo šeimų, jaučiasi nereikalingi ir pažeminti, neviltį dažniausiai ima skandinti alkoholyje. Savo noru iš gyvenimo neretai pasitraukia linkę į depresiją, nesikreipiantys pagalbos į medikus ar psichologus asmenys, taip pat psichiniai ligoniai ir, labai retais atvejais, sunkios ligos prispausti asmenys. Yra ne kartą išgelbėtų nuo savižudybės, bet neretai tokie asmenys savo ketinimą visgi įgyvendina, pavyzdžiui, iš ketvirto karto. Savižudybes daugiausia pasirenka kaimo žmonės. Matyt, jiems yra sunkiau prieinama psichologinė pagalba. Anot pareigūnės, atsisveikinimo raštelius retas kuris iš jų palieka.
Bėda, jog žmonės yra linkę kentėti, neišsakyti savo bėdų. Gal išsikalbėjus jiems palengvėtų. E. Šeškuvienė pastebėjo, jog moterys lengviau pakelia darbo praradimą. Sunkiausia labai aktyviems žmonėms. Iš vėžių juos gali išmušti ne tik darbo praradimas, bet ir išėjimas į pensiją. Tuomet neretai širdį nuramina alkoholis, pamažu žmogų vis gilyn įtraukdamas į savo liūną.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ