Paskutiniame Savivaldybės tarybos posėdyje ligoninės direktoriaus Povilo Rimkaus pareikštos mintys apie šios įstaigos darbuotojų atlyginimus ir jų mokėjimą dalimis po kelis šimtus litų sukėlė grandininę reakciją.
Ligoninės darbuotojai nebeslepia apmaudo ir noriai dalijasi skausmu dėl to, kad ne tik normaliai gyventi nebegali, bet ir egzistuoti darosi per sunku.
Kai praėjusią savaitę išspausdinome publikaciją apie ligoninėje gaunamus atlyginimus ir jų mokėjimo būdą, tiesiog nebespėjome atsakinėti į telefono skambučius. Gydytojai ir aptarnaujantis personalas mus apvertė informacija ne tik apie atlyginimus, bet ir nuolat vykdomus remonto darbus, kurių reikalingumu verta abejoti.
Viso gaunamo informacijos srauto į laikraštį neįdėsi, bet su kai kuriais fragmentais supažindiname. Iš jų aiškėja, kad kol kai kas vis dar ruošiasi pradėti taupyti, ligoninėje dirbantys žmonės jau nebeslepia, kad atsidūrė duobės dugne. Tik jie patys nežino, kada ir kaip iš ten bus pradėta kapstytis bei kas to imsis.
Pjauna ir pinigų stygius, ir nežinia
Suprastėjus finansinei situacijai, ligoninės darbuotojai gauna po kelis šimtus litų, kurių mokėjimas irgi vėluoja. Kai kalbėjomės su žmonėmis (buvo balandžio 21 diena), darbuotojams už kovo mėnesį buvo sumokėta po 200 litų. Moterys sakė, kad panašus mokėjimas tęsiasi jau trečias mėnuo.
Toks gyvenimas darosi nebepakenčiamas. Viena darbuotoja pasakojo, kad jai reikia studijuojančiam sūnui kas mėnesį vien tik už gyvenamąjį plotą pervesti 250 litų. Gautų pinigų neužtenka vien jau tam. O kaip prasimaitinti ir šeimai, ir jai pačiai?
Žmones į neviltį varo ir nežinojimas, kada bus sumokėti kiti pinigai. Jeigu tai būtų žinoma, gal ir galėtų kažką planuoti. Gal tektų skolintis ar kitaip išsiversti iki žinomos datos. Darbuotojai baiminasi ir to, kad dabar vėluojantys ir kruopelytėmis mokami atlyginimai gali iš viso užtrūkti, o žmonės jau dabar yra įsiskolinę už butus, kitas paslaugas. Jau pasigirdo kalbų, kad atostogpinigiai irgi bus mokami po šimtą litų. Kaip tada bus galima planuoti atostogas?
Abejotina lygiava
Ligoninės darbuotojai mano, kad tokia sugalvota lygiava, kai visiems mokama po tuos kelis šimtus litų, nėra teisinga. Gydytojai, kurie gauna visai nemažus atlyginimus, gal galėtų apsieiti be tos juokingos išmokos, o mažai uždirbantys darbuotojai tada galėtų tikėtis bent kiek gausesnių trupinių. Juk pagal darbo sutartį atlygis žmonėms turi būti mokamas du kartus per mėnesį – avansas ir alga. Tokios tvarkos juk niekas neatšaukė, tiesiog nemoka ir tiek.
Didelė dalis darbuotojų ligoninėje dirba beveik visą gyvenimą. Apie darbą kitur net negalvoja. Tačiau toks nesiskaitymas su jais, darbuotojų nuomone, yra tyčiojimasis iš žmonių.
Moterys sakė, kad dabar parduotuvėse nuolat tenka pirkti nukainuotus, besibaigiančio galiojimo termino produktus. Taip ne tik skriaudžiamos šeimos, bet tiesiog darosi nepatogu prieš draugus ir pažįstamus.
Gerai, kad kai kurių moterų vyrai dar kažkiek uždirba ir padeda išlaikyti šeimas, tačiau dabar ir jie vis dažniau papildo bedarbių gretas. Tos šeimos jau atsidūrė visiškame dugne.
Darbuotojų teises galėtų ginti profsąjunga, bet jos ligoninėje nėra. Yra gydytojų sąjunga, kuri rūpinasi gydytojų interesais, bet vidurinis personalas paliktas likimo valiai.
Paklausti, kodėl profsąjunga nekuriama, žmonės pasakojo, kad visa tai iš baimės. Visi bijo represijų. Juk ir dabar neretai girdisi pagąsdinimų, kad gali atsidurti už vartų, jei reikši nepasitenkinimus ir pretenzijas. O atsidūrus už vartų paprasčiausiai nėra kur ieškotis darbo. Toks jau dabar metas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS