Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomi 52 patys įvairiausi klausimai, tačiau beveik visus juos jungusi raudona gija buvo pinigai.
Dabar susiklosčiusioje ir šalį valdančios daugumos vis labiau komplikuojamoje situacijoje būtų visai normalu, kad ir vietinė Taryba kalbėtų apie lėšų taupymą ar apie racionalų jų panaudojimą, amortizuojant ateities problemas, įskaitant ir gresiantį biudžetininkų atlyginimų mažinimą (verslininkai savo kailius jau nusilupo ir nulupo nuo savo žmonių).
Deja, nuoseklumo Tarybos sprendimuose, kur leisti pinigus ir kur juos taupyti, gali ieškoti, kiek tik nori, bet racijos vis tiek nesurasi.
Informuoti žmones valdžiai per brangu
Nors naujos sudėties rajono Savivaldybės taryba dirba jau daugiau nei dvejus metus, tik užvakar pavyko patvirtinti peticijų komisijos nuostatus.
Tos komisijos gimimas ilgai buvo tyčia vilkinamas. Kai kurie politikai lyg akušeriai tvirtino, kad tokios komisijos vaikai (peticijos prašymai ir sprendimai) retai gimsta, todėl gali būti, kad nesant gimdymo sąlygų, jie iš viso gali išnykti.
Deja, gudrauk kiek nori, bet tokia komisija yra būtina vien dėl to, kad gyventojai drąsiai galėtų kreiptis į Savivaldybės institucijas su savo reikalavimais ar pasiūlymais ir tikėtis, kad bus išgirsti ir gaus išsamų atsakymą. Be to, tokia peticijų komisija turi veikti ir todėl, kad tai numatyta įstatyme.
Po pusantrų metų komisijos nuostatai praėjusį ketvirtadienį pagaliau buvo patvirtinti ir žmonės galės kreiptis į ją, bet kaip jie sužinos apie tos komisijos veiklą ir sprendimus – neaišku. Matyt, reikės organizuoti dar vieną komisiją šios komisijos sprendimams paviešinti.
Taryba patvirtino, kad peticijų komisija apie peticijų nagrinėjimo tvarką ir vietą, priimtus sprendimus skelbs Savivaldybės internetiniame puslapyje.
Žinoma, tai nėra blogai. Tačiau internetu naudojasi tik labai maža rajono gyventojų dalis. Dauguma žmonių apie Savivaldybės ir jos padalinių veiklą ir sprendimus sužino iš vietinės spaudos (apie tai kalba kelių apklausų rezultatai). Tai suprasdami keli opozicijos nariai primygtinai siūlė apie peticijų komisijos veiklą ir sprendimus skelbti ir vietos spaudoje.
Deja, dauguma nubalsavo (buvo trylika tokių balsuotojų), kad to nereikia. Pakaks informacijos internete, nes informuoti visus rajono gyventojus esą per brangu.
Kai kurie Tarybos nariai po balsavimo piktinosi, kad po tokio sprendimo tapo neaišku, kam jie dirba – žmonėms, ar patys sau.
Patys skolinasi, bet mokesčių neima
Toks biudžeto pinigų taupymas gal ir būtų visiškai pateisinamas, jeigu būtų nuoseklus. Tačiau Taryba vienur taupo, o kitur pinigėlių nesusirenka. Pavyzdžiui, ima ir sugalvoja vienas įmones atleisti nuo mokesčių, nors jos puikiai gali išgyventi ir be lengvatų, o kitų, kurios dabar „sėdi minuse“, bet vis tiek dar žada investuoti, nuo mokesčių neatleidžia.
Akcinės bendrovės atleidimas nuo mokesčių dar labiau keistai atrodo, kai pati Savivaldybė priversta imti milijono litų paskolą iš Finansų ministerijos savo biudžeto laikinam pajamų trūkumui padengti. Taryba pritarė tokiai paskolai, kurios lėšos bus naudojamos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS