Šiandien tęsiame pasakojimus apie tai, kaip sunkmetį išgyvena rajono žmonės – verslininkai, ūkininkai, biudžetininkai, pensininkai.
Ne vienas rajono gyventojas puikiai pažįsta stambų ūkininką Joną Pakalnį, kuris ir žemės turi nemažai, ir savo ūkį tvarkosi pažangiai.
Su šiuo ramiu, gerokai gyvenimo audrų mėtytu žmogumi kalbamės ne tik apie sunkmetį, jo keliamas problemas, bet ir tiesiog apie ūkininkavimą.
Mokesčiai gąsdino tik iš pradžių
Kalbėdamas apie darbo sąlygas pasikeitus mokesčių sistemai, J. Pakalnis sakė, kad kol kas labai sunku pasakyti, kaip bus toliau.
Iš pradžių pasikeitę mokesčiai (pajamų mokesčiai, sveikatos draudimas ir kt.) gerokai nugąsdino. Buvo numatytas ir nekilnojamo turto mokestis. Dabar jis yra lyg pristabdytas. Iki šiol neaišku, ar jis iš viso bus įvestas.
Dabar atrodo, kad mokėti teks ne taip jau ir daug, todėl atrodo, kad sunkmetis itin žiauriai žemės ūkiui neturėtų smogti.
J. Pakalnis mano, kad ūkininkai turėtų būti dėkingi dabartiniam žemės ūkio ministrui, kuris tikrai supranta žemdirbių problemas ir, atrodo, sugebės jas spręsti.
„Esu senas žemdirbys“
Ponas Jonas pasakojo, kad jis yra senas žemdirbys. Žemės ūkio veikla užsiima nuo 1960 metų, kai baigė technikumą. Jo, kaip agronomo, darbo stažas jau yra beveik penkiasdešimt metų.
J. Pakalnis sakė, kad jis labai vertina agronomo specialybę. Jos niekada nebuvo išdavęs, nors teko dirbti įvairiose pareigose. Jis buvo ir kolūkio pirmininkas, ir žuvininkystės ūkio direktorius, o dabar jau gerus penkiolika metų ūkininkauja.
Pradėti teko nuo nulio. Iš pradžių sukūrė individualią įmonę, kuri gamino laidus. Pavyko susikurti materialaus turto, ir visą jį ūkininkas sukišo į žemę. Nusipirko ir žemės, ir žemės ūkio technikos. Taip po truputį susikūrė didelis ūkis.
Dabar J. Pakalnis dirba tūkstančio hektarų žemės plote. Ne visas šis didžiulis plotas yra jo nuosavybė. Savų yra apie 150 hektarų. Kita žemė yra nuomojama. Dalį valstybinės žemės ūkininkas dar planuoja nusipirkti, nors mąsto, kiek dar galima plėstis. Ateities planus pradeda koreguoti ir solidus amžius.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS