Alizavos seniūnijoje, Buožių kaime, jau beveik dveji metai, kai prie kelio akis bado didžiulis, nutįsęs medienos atliekų volas. Per tiek laiko šakos sudžiuvo, todėl artėjant pavasariui kyla vis didesnė gaisro grėsmė. Gaisro atveju supleškėtų ne tik šakos, bet kyla realus pavojus užsiliepsnoti ir šalia jų esančiai sodybai.
Teigia, kad ne jų
Pasiteiravus VĮ Kupiškio miškų urėdijoje, kam priklauso stūksančios šakų krūvos, medienos ruošos, civilinės ir darbų saugos inžinierius Aurelijus Majauskas informavo, kad jos priklauso ne jiems. Ko gero, tai privataus asmens palikta medžio atliekų krūva.
„Yra ir urėdijos palikta medžio atliekų krūva, bet ji ne toje vietoje ir daug mažesnė nei esanti prie sodybos“, – sakė A. Majauskas.
Alizavos seniūnijos seniūnas Antanas Alkauskas tikino taip pat nežinąs, kas tos netvarkos šeimininkas. „Galvojau, kad tos krūvos priklauso Miškų urėdijai, bet jeigu taip nėra, bandysiu išsiaiškinti, – sakė seniūnas. – Tikriausiai miško vežėjai jas paliko, gal norėjo susmulkinti, tačiau, to nepavykus padaryti, ir stūkso krūvos“.
Pasak seniūno, sunku yra viską sužiūrėti, nes sodyba yra negyvenama, o jos šeimininkas įsikūręs kitame mieste.
Bausti, ar pasigailėti?
Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Algirdas Rudys sakė, jeigu jų tarnyba gautų oficialų skundą, tada imtųsi ieškoti, kam priklauso minimos medienos atliekos. „Ant kieno žemės jos sudėtos, tas ir turėtų pasirūpinti. Pagal aplinkosaugos reikalavimus deginti šakų miesto ir gyvenviečių teritorijoje – negalima, – sakė A. Rudys. – Priešgaisrinės saugos reikalavimuose nurodyta, kad deginant šakas turi būti nuo pastatų ne mažesnis kaip 30 metrų atstumas, o laužas prižiūrimas ir šakos deginamos mažais kiekiais“.
Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros inspektorius Rimantas Adomauskas sakė, kad jų tarnybos žiniomis šios medienos atliekų krūvos priklauso Kupiškio miškų urėdijai.
„Pagal atliekų tvarkymo taisykles, šakos turėjo būti sutvarkytos per metus. Jeigu jos yra traktuojamos kaip kuras, gali stovėti kol supus“, – komentavo situaciją R. Adomauskas.
Kol kas taip ir lieka neaišku, kas atsakingas už krūvas šakų, o gal tik nenorima pripažinti aplaidumo.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ