Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) konsultantas Vytautas Pilipavičius, vesdamas seminarą mūsų rajono nevyriausybinių organizacijų, smulkiojo verslo atstovams, sakė, jog yra nustebintas auditorijos aktyvumu.
Per dvidešimt užsiėmimo dalyvių, prisistatydami lektoriui, labai konkrečiai apibūdino, kokios krypties yra jų atstovaujama bendruomenė ar įmonė ir kokiais darbais užsiėmę pastaruoju metu. Suprantama, jie teiravosi, kokios finansinės paramos projektams vykdyti gali tikėtis iš ES struktūrinių fondų.
Pastarojo seminaro iniciatorė Kupiškio rajono vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkė Neringa Čemerienė korespondentei paaiškino, jog penktadienį įvykęs užsiėmimas – tęsinys mokymo priemonės“ Parama vietos veiklos grupės (VVG) veiklai, įgūdžiams įsigyti ir aktyviai pritaikyti“.
Pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, jog mūsų rajone VVG, palyginti su pirmosiomis šalyje, susikūrė dvejais metais vėliau, todėl ir patirtis dar nedidelė, tačiau galimybės pasinaudoti ES parama bus ne mažesnės, nes ir vėliaus įsisteigusioms grupėms numatytas toks pat septynerių metų laikotarpis, realiai – iki 2015 metų.
Ir N. Čemerienė pabrėžė, jog seminarų dalyviai yra jau nebe atsitiktiniai klausytojai, o susigyvenę su visuomenininkų dalia ir suvokimu, kad be pačių iniciatyvos gyvenamosiose vietose greičiau kokių nors pokyčių nėra ko tikėtis.
Konsultantas V. Pilipavičius užsiėmimo dalyvių atkreipė dėmesį į tai, jog VVG tenka atsakingas vaidmuo – padėti parengti apibrėžtos vietovės (savivaldybės teritorijos) kryptingos plėtros strategiją. Tad artimiausias darbas išanalizuoti, kokius projektus brandina nevyriausybinės organizacijos ir paramos galintis tikėtis smulkieji verslininkai.
Seminaro vedėjas pabrėžė, jog dabar jau toks laikotarpis, kai naudodamiesi ES parama turime paisyti daug platesnių atitinkamos vietovės interesų, ne vien atskirų projektų teikėjų. Tačiau kaimo bendruomenėms palikta galimybė pasinaudoti 25 tūkst. litų Vyriausybės parama, nors ji šiemet iš viso kone trečdaliu (2 mln. litų) mažesnė už buvusią pernai, taip pat yra griežtesnių nurodymų, kam šių lėšų negalima skirti.
Konsultantas priminė, jog ES valstybėms 2007-2013 metais suteikta galimybė pasirinkti kaimo plėtros priemones, pagal kurias bus įgyvendinamas LEADER metodas. Lietuvoje jis bus naudojamas „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimo“ krypties trims priemonėms – „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Siekiant kaimo atnaujinimo ir plėtros, konsultanto paaiškinimu, gali būti ir kitokių krypčių, tačiau jos turi būti susijusios irgi su tikslu gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse.
Lektorius akcentavo, jog pastaruoju metu projektų pateikiama daug ir visų jų autoriai tikisi lėšų skirstytojos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, palankumo, tačiau, jo žiniomis, prioritetas bus teikiamas tiems projektams, kurie neapsiribos vienos kurios bendruomenės ar sambūrio interesais, o darys įtaką visos vietovės žmonių gyvenimui, spręs jų kultūros poreikius, padės „susikalbėti“ kartoms, jaunimui perimti iš vyresniųjų kultūros ir amatų tradicijas.
Ir šiame seminare jau ne vienas kupiškietis prasitarė, jog mąstantis apie tai, kaip jam žinomas etnografines sodybas susieti su amatais ar etnografinių maisto produktų gamyba.
Pabrėžta, jog visame šiame iniciatyvų žadinimo procese rajono VVG tenka smagračio vaidmuo ir stebėti, kaip kiti skriemuliai sukasi.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ