Tarp renginių, skirtų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, buvo ir monografijos „Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai“ pristatymas. Kad tai ne eilinis reiškinys kupiškėnų kultūros padangėje, liudijo gausiai kultūros centro vitražų salėje susirinkę žmonės į susitikimą su šios monografijos sumanytojais ir autoriais.
Filme Palėvenės vaizdai
Pirmiausia susirinkusiesiems buvo pristatytas ir parodytas dailėtyrininkės Dalios Klajumienės režisuotas filmas apie Palėvenės bažnyčią ir dominikonų vienuolyną. Jo autorė sakė, kad Kovo 11-osios paminėjimo proga pristatyti savo darbą – didelė atsakomybė. Šis filmas yra vieno didelio projekto apie 15-17 a. Lietuvos vienuolynus, pradėto įgyvendinti nuo 2006 m., dalis. „Matydami, kokius architektūros ir meno lobius turime, kiek visko rankraščiuose guli, kiek nėra paskleista visuomenei, pasirinkome ne knygos, bet dokumentinio filmo formą. Jau yra sukurta 14 tokių edukacinių filmų. Dar bus 4. Vieni vienuolynai jau atkurti, kitų būklė liūdnesnė. Įamžindami apleistų vienuolynų istoriją, tikime, jog kitas etapas bus jų atkūrimas. Džiugu girdėti, jog rengiamasi tvarkyti ir Palėvenės dominikonų vienuolyną“, – kalbėjo D. Klajumienė.
Šios mokslininkės straipsnis apie Palėvenės dominikonų vienuolyno architektūros raidą ir dailės paminklus publikuojamas ir šioje monografijoje.
Po filmo peržiūros žodis buvo suteiktas monografijos „Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai“ sudarytojai, Kupiškio etnografijos muziejaus specialistei Aušrelei Jonušytei ir šio muziejaus direktorei Violetai Aleknienei.
Kaip gimė monografija?
A. Jonušytė papasakojo, kaip gimė ši monografija. Tai Kupiškio etnografijos muziejaus vykdyto projekto vaisius. Jai, kaip šio projekto autorei, reikėjo parinkti temas, surasti autorius, kurie apsiimtų rašyti straipsnius tomis temomis. Straipsniai turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos rašydama projektą Lietuvos tūkstantmečio direkcijai turėjo įvykdyti. Pirmiausia juose turėjo atsispindėti naujausi moksliniai tyrinėjimai, paremti Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose esančia archyvine medžiaga, eksponatais, taip pat lauko tyrinėjimais, atliktais rajone. Reikėjo atrinkti straipsniams reikalingas nuotraukas, surasti istorinės informacijos pateikėjus Kupiškio krašte, kurie galėtų atsakyti į straipsnių autorių klausimus.
Sudarytoja džiaugėsi, kad jai pavyko užsibrėžtus tikslus įgyvendinti. Mūsų kraštiečiai arba vienaip ar kitaip su Kupiškiu susiję mokslininkai ne tik sutiko rašyti, bet ir kai kurias temas pasiūlė patys. Tiesa, anot A. Jonušytės, kad ne vieną autorių teko ir visaip gudraujant įkalbinėti imtis šito darbo.
V. Aleknienė priminė, jog knyga išleista Lietuvos tūkstantmečio ir Kupiškio 480 m. sukakties proga. Ją rėmė Lietuvos tūkstantmečio direkcija, Kultūros ministerija, Panevėžio apskrities viršininko administracija, rajono Savivaldybė bei privatūs rėmėjai. Direktorė jiems visiems padėkojo.
Knygos autoriai buvo pakviesti prisistatyti susirinkusiesiems ir užimti jiems skirtas kėdes prie stalelio, ant kurio puikavosi renginio kaltininkė – naujoji monografija. Autoriams buvo suteikta galimybė pasidalinti mintimis apie darbą, susijusį su šiuo leidiniu.
Mokslininkų mintys
Profesorė, habil. dr. Regina Irena Merkienė, rašiusi apie seserų Glemžaičių 19 a. pabaigos ir 20 a. pradžios drabužių kolekciją, sakė, jog ta kolekcija svarbi ne tik dėl to , kad atspindi to laikmečio mados kelią, bet ir kelią į tautinį judėjimą, norą atkurti prosenelių, senelių drabužius. Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose esančią seserų Glemžaičių kolekciją reikia restauruoti, kad tie lobiai nepražūtų.
Kupiškio garbės pilietis, profesorius, habil. dr. Vytautas Merkys, kaip ir dera tikram kupiškėnui, prabilo gražia tarmiška šneka. Po filmo peržiūros jis apgailestavo, kad anuomet jo, gimnazisto, niekas neparagino nueiti į Palėvenės bažnyčią pasižiūrėti, kokių ten įdomybių esama. Profesorius buvo įsitikinęs, jog knyga primins, kad kupiškėnai turi savo praeitį ir gali daug apie ją papasakoti kitiems. Jis pasidžiaugė, kad Kupiškio etnografijos muziejus pastaruoju metu tapo tikra knygų leidykla, žymiu kultūros židiniu.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ