Apie pieno kokybę jau ne kartą buvo kalbėta ūkininkų susirinkimuose, rašyta rajono spaudoje. Tačiau vis prastėjanti pieno kokybė, ypač dėl inhibitorinių medžiagų nustatymo piene, ir pieno ūkių patikrinimų metu pastebėtas pieno gamintojų atsainus požiūris į visa tai bei visos kaltės metimas sumažėjusioms pieno kainoms ir dabar taip madingam žodžiui „krizė“ – tiesiog nepateisinami. Juolab kad pagal inhibitorinių medžiagų nustatymą piene Kupiškio rajonas jau „pirmauja“.
Pvz., nuo š. m. vasario 1 iki 24 dienos inhibitorinių medžiagų piene Kupiškio r. rasta 25 tyrimuose, Biržų r. – 18, Pasvalio r. – 11, Panevėžio ir Pasvalio r. – 5 tyrimuose. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad iš 25 nustatytų inhibitorinių medžiagų piene atvejų, net 18-oje buvo nustatyta antibakterinės medžiagos (antibiotikai). Tai reiškia, kad gydant tešmens uždegimu sergančias karves, nebuvo paisoma rekomenduojamo preparatų pasišalinimo iš organizmo laikotarpio (vadinamo karencijos laikotarpiu), ir toks pienas buvo pristatomas į pieno supirkimo punktus arba karvei prieš užtrūkimą (po paskutinio melžimo) buvo sušvirkšta ilgo veikimo antimastitinių preparatų, o ji apsiveršiavo anksčiau nei buvo numatyta ir jos pienas buvo parduodamas, nepaisant karencijos laiko. Pastebėta, kad tokių pieno gamintojų, kurių karvių piene nustatyta antibakterinių medžiagų, daugiausia yra Antašavos, Uoginių, Salamiesčio, Bakšėnų, Žaidelių, Stuburų, Duorpių kaimuose. Ar tai reiškia, kad šių kaimų gyventojai lengvesniais keliais įsigyja vaistų be receptų ir patys gydo savo gyvulius, nekreipdami dėmesio nei į vaistų naudojimo instrukcijas, nei į veterinarijos specialistų rekomendacijas?
Šiais metais buvo patikrinta 17 pieno ūkių, kurių pagamintame piene buvo rasta inhibitorinių (antibakterinių) medžiagų. Nuvykus į pieno ūkį, dauguma pieno gamintojų gūžčioja pečiais, nežinodami, iš kur piene atsirado inhibitorinės medžiagos, lyg būtų jų į pieną „prikritę iš dangaus“, tačiau piene nustatytas padidėjęs somatinių ląstelių skaičius, leidžia įtarti, kad ūkyje yra sergančių tešmens uždegimu karvių, kurios galėjo būti gydytos, ar dėl sanitarinių taisyklių nesilaikymo padidėjęs bakterinis užterštumas piene galėjo būti mažinamas pieno gamintojo sąmoningai pridedant į jį konservuojančių ar dezinfekuojančių medžiagų. Tik nedaugelis tikrintų ūkių pieno gamintojų išdrįso prisipažinti, kad buvo nusižengta veterinarijos ir sanitarijos reikalavimams.
Pieno ūkių patikrinimų metu buvo nustatytos tokios inhibitorinių medžiagų patekimo į pieną priežastys: gydant karves, pienas buvo parduotas, nepasibaigus preparatų pasišalinimui iš gyvulio organizmo; sergančios ir gydomos karvės nebuvo melžiamos paskutinės į atskirus pieno indus, bet, melžiant visas iš eilės, po sergančios karvės melžimo, išpylus pieną (o gal ir neišpylus?), neišplovus ir neišdezinfekavus pieno indo, likusios karvės buvo toliau melžiamos į tuos pačius pieno indus; nesilaikė arba visai neturėjo instrukcijų, kaip plauti ir dezinfekuoti pieno indus; pažeidė asmens higienos reikalavimus – naudodami gydomąjį rankų tepalą, blogai plovė rankas prieš karvių melžimą.
Be to, buvo nustatyta, kad pieno ūkiuose nevedami veterinarinių medicinos produktų ir vaistinių pašarų, įsigytų pagal veterinarijos gydytojų receptus, ir sunaudotos produkcijos gyvūnams apskaitos žurnalas bei netinkamo pieno apskaitos žurnalas. Būtina žinoti, kad inhibitorinėmis medžiagomis užterštą ir gydomų karvių pieną, kol nepasibaigęs karencijos laikotarpis, draudžiama naudoti maistui ir gyvūnams šerti.
Norime įspėti, kad nustačius pieno ūkių patikrinimo metu, jog nevedama sergančių karvių pieno ir pieno, kurio supirkimas sustabdytas dėl inhibitorinių medžiagų, apskaita, galvijų gydymui naudojamų medikamentų apskaita, pažeidžiant veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus, pieno gamintojams teks atsakyti įstatymų numatyta tvarka.
——-
Autorius: Snaigūnė Skrandauskienė