Žmonės vis pakalba, kad dabar vis labiau susvetimėjame, sotus alkano nebeatjaučia, o svetimam skausmui dažnai liekame abejingi.
Matyt, tokios kalbos yra ne be pagrindo, todėl kai kaimynai ir pažįstami pradėjo skambinti pavojaus varpais, kad Povilo Matulionio gatvėje gyvenanti garbaus amžiaus senolė yra šaldoma kelis mėnesius nekūrentame butelyje, nedelsiant suskubome pasižiūrėti, kas ten darosi.
Rūpėjo ne tik išsiaiškinti, ar tikrai žiaurimis sąlygomis gyvena senutė, bet ir susipažinti su žmonėmis, kuriems svetimo skausmo nebūna.
Vaizdas namelyje P. Matulionio gatvėje tikrai buvo daugiau nei atgrasus. Du kambariai buvo užgriozdinti pačiais įvairiausiais rakandais, tačiau stebino ne tik netvarka, bet ir baisus šaltis tame šiukšlyne. Šio būsto gyventoja Aldona L. pasakojo, kad ji pati neturi galimybių pasikurti krosnies, bet jai ir taip nešalta.
Norom nenorom teko pradėti aiškintis, dėl kokių priežasčių jau senokai septyniasdešimtmetį perkopusi moteris senatvę turi leisti tokiose antisanitarinėse sąlygose.
Versija Nr.1
Kalbantis su močiute ir jos pažįstama jauna ir energinga moterimi, formuojasi versija Nr. 1 – dėl visko kalta Aldonos L. dukra Inga, kuri paliko mamą šitaip vargti.
Moterys viena kitą papildydamos papasakojo tokią istoriją. Ilgus metus Aldona L. su vyru ir trimis vaikais gyveno name Pakruojyje. Prieš kelerius metus namas buvo parduotas, o Kupiškyje gyvenanti dukra tėvus čia ir parsivežė. Pati ji gyvena neseniai pasistatytame name, o tėtį ir mamą apgyvendino atskirame namelyje, kuris yra padalintas per pusę. Vienoje dalyje gyvena tėtis, o kitoje mama.
Mums lankantis tame namelyje paaiškėjo, kad sergantis vyras yra gydomas ligoninėje, todėl jau senokai jo nėra namie. Problema yra tokia, kad namą šildančią krosnį galima pakurti tik iš vyro kambario, o ten Aldonos L. niekas neįleidžia. Moterys tvirtino, kad namas buvo šildomas iki Naujųjų metų, kol vyras dar buvo namie. Vėliau prasidėjo šalčiai, bet ir į tai niekas nekreipė dėmesio – krosnis kaip buvo šalta, taip ir liko. Nei kas nors kuria krosnį, nei pačiai moteriai leidžia pasikurti.
Pats pasakojimas ir šiurpi aplinka, kurioje kenčia senutė, tiesiog įpareigojo pasikalbėti su dukra Inga, kuri neva tai yra kalta dėl visų nelaimių.
Kalbantis su Aldona L. kažkokį nerimą kėlė tik jos nenoras konkrečiai papasakoti, kas privertė parduoti namą Pakruojyje ir persikelti į Kupiškį, jeigu to pati moteris nenorėjo.
Unikali sodyba Pakruojyje
Pasirodo, gyvenimo etapas Pakruojyje moteriai irgi nebuvo saldus, nors niekas jos ir neskriaudė. Jos gyvenimo būdas kėlė galvos skausmą ir vietos aplinkosaugininkams, ir gyventojams. Apie unikalią jos sodybą dar 2004 metais rašė ir vietos spauda.
Žurnalistams gyventojai skundėsi, kad iš Aldonos. L. kiemo ant šaligatvio teka srutų upės, nuo kurių sklinda baisus dvokas, šalia yra parduotuvė ir vaikų darželis, kuris kaip tik tuo metu buvo paskelbtas salmoneliozės židiniu.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS